Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sportinio ėjimo patriarchas Jonas Vainauskas: „Ir dabar dar pajudu“

Jonas Vainauskas teigia, kad anksčiau sportininkams reikėjo daug entuziazmo
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Jonas Vainauskas teigia, kad anksčiau sportininkams reikėjo daug entuziazmo
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po dviejų savaičių 85 metų jubiliejų švęsiantis Lietuvos sportinio ėjimo patriarchas Jonas Vainauskas vis dar domisi sportu. Birželio 11 dieną Alytuje vyksiančiame 36–ame tradiciniame tarptautiniame sportinio ėjimo festivalyje geriausiai pasirodžiusiai moteriai jis įteiks savo vardo piniginį prizą – 3500 litų.

Asmeninio archyvo nuotr./Jonas Vainauskas
Jonas Vainauskas

Vienas geriausių mūsų šalies pokario laikų ėjikų 4 kartus iškovojo Lietuvos čempiono vardą ir 8 kartus gerino 5, 10, 20 ir 50 km distancijų rekordus. 1950 metais jis per SSRS studentų pirmenybes Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) 10 km ėjime, pirmasis iš Lietuvos ėjikų laimėjo aukso medalį (45.58,9) ir įvykdė sporto meistro normatyvą.

„Bandžiau žaisti krepšinį, bet trūko ūgio. Tuometinėje Lietuvos Žemės ūkio akademijoje katedros vedėjas pasiūlė man imtis dar naujos sporto šakos – ėjimo. Pamėginau, patiko, užsikabinau. Turėjau pakankamai ištvermės“, – pasakojo Kaune gyvenantis UAB „Lietuvos rytas“ savininko Gedvydo Vainausko tėvas.

Tarp skambiausių J.Vainausko laimėjimų – Tarybų sąjungos aukštųjų mokyklų spartakiados nugalėtojas Leningrade (10 km), antra vieta SSSR profesinių sąjungų varžybose Odesoje (20 km), o SSRS čempionate Minske 50 km įveikė būdamas pirmajame dešimtuke.

„Daugiausiai startuodavau Lietuvoje ir nesunkiai laimėdavau įvairiose distancijose, kol neatsirado rimta konkurencija – Antanas Mikėnas. Sporto komitetas įtraukė mane į pasirengimo Melburno olimpiadai stovyklą, tačiau 1952 metais nutariau baigti sportuoti ir vietoje manęs paėmė A.Mikėną, vėliau tapusį olimpiniu vicečempionu“, – prisiminė tuomet į savo profesiją gilintis pradėjęs J.Vainauskas.

1967 m. jis apgynė daktarinę disertaciją, o nuo 1968 m. dirbo LŽŪA (dabar LŽŪU) docentu, prodekanu, dekanu ir katedros vedėju. Per tą laiką parengė ir išleido tris vadovėlius studentams, kitos metodinės medžiagos. 1984 m. J.Vainauskui buvo suteiktas Lietuvos nusipelnusio ekonomisto vardas, o 1985 m. – profesoriaus vardas.

Asmeninio archyvo nuotr./Jonas Vainauskas
Jonas Vainauskas

Nepaisant visų darbų, buvęs ėjikas nuo sporto nenutolo. „Ir baigęs karjerą ėjau ir bėgiojau. Ir dabar dar pajudu“, – juokėsi pašnekovas. Jis tikino, kad sportas pokario laikais ir dabar labai skiriasi: „Tuomet sportininkai gyveno entuziazmu – niekas mums nieko nežadėjo, nedavė, stovyklų neorganizavo. Dabar tai jau panašu į profesionalų sportą. Galima užsiimti tik sportu.“

Kaunietis tikino, kad sportinis ėjimas dabar tapo labai populiarus „Juk čia nereikia jokių priemonių. Gali ugdyti ištvermę ir dirbti pagal trenerio nurodymus individualiai“, – sakė jis. Lietuvos sportinio ėjimo patriarchas sportininkams linkėjo dar nuosekliau dirbti ir įsitvirtinti pasaulio elite.

36–asis tradicinis tarptautinis sportinis ėjimo festivalis „Alytus 2010“ šiais metais įgis ypatingą statusą – birželio 11 dieną Alytuje bus dalijami ir pirmojo Europos Sąjungos šalių čempionato medaliai.

Tuo pačiu metu vyks Lietuvos čempionatas, renginys taip pat turės „Permit Meeting“ bei IAAF „Race Walking Challenge“ statusą, tad į Dzūkijos sostinę susirinks net tik Senojo žemyno, bet ir kitų pasaulio šalių ėjikai.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką