Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Švęsdami Vasario 16-ąją Sočio savanoriai lietuviai papasakojo apie gudrybes, padedančias stebėti saviškių startus

Lietuvos savanoriai Sočyje ir žurnalistai švenčia vasario 16-ąją olimpiniame žaidynių parke
Alfredo Pliadžio nuotr. / Lietuvos savanoriai Sočyje ir žurnalistai švenčia vasario 16-ąją olimpiniame žaidynių parke
Šaltinis: 15min
0
A A

„Susitinkame prie Lietuvos vėliavos“, – tokia žinute mobiliaisiais telefonais dalijosi Lietuvos savanoriai, kurie dirba Sočio olimpinėse žaidynėse. Sekmadienį šeštą valandą vietos laiku didžioji dalis savanorių, žaidynėse dirbančių žurnalistų prie olimpiniame parke iškeltos Lietuvos trispalvės susitiko, kad kartu pažymėtų Vasario 16-ąją – valstybės atkūrimo dieną.

„Iš viso mūsų Sočyje yra velnio tuzinas, o gal ir daugiau“, – sakė viena iš savanorių Aušra Mikulskienė. Kaip aiškino Sočio žiemos žaidynių savanorė, dalis lietuvių  susipažino tik olimpiados sostinėje, kiti – Rusijos ambasadoje Lietuvoje. Yra ir tokių žmonių, kurie neatsiliepia į kvietimus burtis į Sočio savanorių broliją, tad kiek iš tikrųjų yra lietuvių savanorių – niekas nežino.

Vasario 16-ąją olimpiniame parke savanoriai ne tik paminėjo Valstybės atkūrimo dieną, išskleidė Trispalves, mielai fotografavosi su norinčiais tai padaryti Rusijos bei užsienio sirgaliais, tačiau ir papasakojo apie nedideles gudrybes, kurios padeda jiems stebėti lietuvių startus.

Kaip teigė lietuvės, būna situacijų, kai prie delegacijos priskirti savanoriai gauna bilietus į varžybas, kurios nėra įdomios tos ar kitos valstybės atstovams.

Eini per olimpinio parko pliurzą, nieko nėra, grįžti – o prie takelio jau medelis pasodintas. Taip ir gražėjo Sočis – ne dienomis, o valandomis.

„Mes negalime kada norime eiti žiūrėti mūsiškių pasirodymo. Jei tik surandame laiko, tai viena akimi pasižiūrime. Štai turime bilietus į Isabellos Tobias ir Deivido Stagniūno pasirodymą.

Viena mano pažįstama dirba su Gruzijos delegacija, o jos sportininkams neįdomu eiti į varžybas, kuriose nekovoja gruzinai. Bet bilietus jiems skyrė organizacinis komitetas. Tai mes gavome tuos kelis bilietus“, – pasakojo savanorė Sigita.

Kita savanorė Rita tikino, kad jų turimos akreditacijos leidžia susitarti su kitais savanoriais ir lietuviai patenka į olimpines batalijas – bet tik labai trumpam ir tik lietuvių startams.

Savanoriai pasakojo, kad dar likus kelioms savaitėms iki žaidynių atidarymo, kai jie pasiekė Sočį, jis nebuvo toks, kokį dabar mato turistai, sirgaliai ar žurnalistai.

„Jokių nuorodų. Galima buvo pasiklysti. Ir pasiklydome. O dar vaizdelis – eini per olimpinio parko pliurzą, nieko nėra, grįžti – o prie takelio jau medelis pasodintas. Taip ir gražėjo Sočis – ne dienomis, o valandomis“, – savanorė Vilija.

Nors Sočyje stengiamasi neakcentuoti nesklandumų, vis dėlto A.Mikulskienė prasitarė, kad būtent tas viešbutis, kuriame turėjo gyventi ji ir kiti savanoriai, taip ir nebuvo pastatytas, o į Sočį atvykę savanoriai iš viso pasaulio buvo „išmėtyti“ po kitus viešbučius.   

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką