„Golfo aš turbūt negalėčiau žiūrėti daugiau nei dešimt minučių. Krepšinį neatsitraukdamas galėčiau žiūrėti kokias dvi valandas. Futbolą dvejas rungtynes iš eilės. Tenisą aš galiu žiūrėti šešias valandas ir jeigu žaidimas tęstųsi, aštuonias ir dešimt valandų. Galėčiau sunaikinti visą dieną. Žmona, aišku, pyksta, kai aš kokį šeštadienį įkrentu ir negaliu niekaip atsistoti“, – pasakojo SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda.
Yra ir vienas sportininkas, kurį G.Nausėda pasiruošęs palaikyti visada. Ir jam laiminti, ir pralaimint. Tai Ričardas Berankis.
Su G.Nausėda apie tenisą galima kalbėti valandų valandas. Mes tai darėme pusvalandį, prie kavos. Ir šis žmogus tapo vienu įdomiausių kada nors sutiktų pašnekovų apie sportą.
– Kaip tenisas atsirado jūsų gyvenime?
– Jeigu gerai prisimenu, per „Viasat Sport Baltic“ rodė labai gerą teniso mačą. Žaidė kažkas iš grandų ir tas mačas truko gal kokias penkias valandas. Tada aš staigiai atradau šį žaidimą. Kitas motyvas buvo Ričardas Berankis. Jis gal 2010-aisiais ėmė stipriai reikštis vyrų tenise. Tuomet atsirado dar toks grynai lietuviškas interesas. Bet pagrindinis motyvas – tas mačas, per kurį aš tiesiog iškart susižavėjau tenisu.
– Kas būtent jus sužavėjo šiame žaidime?
– Pirma – sportinis elementas. Mėgstu sportą ir pats esu kovotojas. Gal todėl ir teniso nežaidžiu, nes man baisiai sunku pralaimėti. Kažkada su žmona, prieš daugybę metų, bandėme žaisti tenisą ir mums labai prastai sekėsi. Tačiau tai puikiai galima suprasti, nes tenise, kaip ir golfe, nereikia tikėtis geresnių rezultatų bent jau kokius metus. Man tiek laiko yra per daug. Esu nekantrus. Norėčiau iškart žaisti kaip R.Berankis (juokiasi). Tai gal todėl ir neužsikabinau žaisti.
Ir dar estetinis dalykas. Įsivaizduojat, ilgas dvidešimties smūgių žaidimas ir staiga pokšt viena ranka backhandu tiesiai į liniją, pakyla dulkės. Arba daužosi, daužosi abu prie galinės linijos ir staiga bam kamuoliukas trumpinamas dešimt centimetrų už tinklo. Tai yra kažkas tokio. Estetika ir sportinis elementas. Sutikime, kad tai yra gana intelektualus žaidimas.
– Jus dažnai galima pamatyti tribūnose palaikantį Lietuvos teniso rinktinę. Kaip dažnai keliaujate su rinktine? Ką išgyvenate, kai stebite Lietuvos rinktinės žaidimą?
– Tai yra ypatingas jausmas. Atsimenu važiavau ir į krepšinio rungtynes. Ypatingas jausmas būti šalia žmonių, kurie serga už tą pačią komandą. Prieš gerą teniso mačą aš jaučiuosi kaip prieš gerą spektaklį. Išeina sportininkai, prasideda apšilimas. Ir galvoji, va, dabar bus geros kelios valandos teniso.
Pavyzdžiui, mano žmona per televizorių nežiūri teniso. Jai greitai nusibosta. Bet kai stebime gyvai, ji tampa arši sirgalė ir žiūri lygiai taip pat, kaip ir aš (šypsosi). Jausmas nepakartojamas. Ir man labai patinka, kad lietuviai atranda tenisą ir serga už tenisą. Gal kol kas tenisas ir nesutraukia tiek žiūrovų, kiek krepšinis, bet lietuviai serga gausiai ir tai yra smagu. Pats dalyvauju gana aktyviai.
