Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugsėjo 26d. 16:45

Ar legendinė jachta „Lietuva“ nukeliaus į patvorį?

Jachta „Lietuva“
Klubo „Ostmarina“ nuotr. / Jachta „Lietuva“

„Kur ją padėti, kur numesti? Į patvorį?“ – retoriškai klausia Osvaldas Kudzevičius, ilgametis jachtos „Lietuva“ kapitonas, paklaustas, koks likimas laukia jachtos, kuriai būtinas kapitalinis remontas. Per Atlantą kadaise perplaukusi ir žinią apie atgimstančią Lietuvą nešusi jachta skaičiuoja jau 41 metus. Ar laivas ir toliau skleis žinią apie Lietuvą, ar taps muziejiniu eksponatu, regis, priklausys nuo Vyriausybės.

Jau šiais metais baigiasi panaudos sutartis, pasirašyta tarp nevyriausybinės jaunimo organizacijos „Ostmarina“ ir Klaipėdos savivaldybės, kuri yra laivo „Lietuva“ savininkė. Uostamiesčio savivaldybėje buvo pasigirdę kalbų, kad taisyti laivą beprasmiška, labiau vertėtų ieškoti pamainos – pirkti naują burlaivį.

Antradienį į Klaipėdos savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisiją atvykęs Osvaldas Kudzevičius prašė skirti jachtos remontui lėšų ir leisti laivui toliau vykdyti savo misiją – ugdyti jaunimo meilę jūrai, buriavimui, dalyvauti regatose ir garsinti šalies bei miesto vardą.

„Lietuva“ – pirmoji lietuvių jachta, apiplaukusi pasaulį ir nešusi žinią apie atgimstančią Lietuvos valstybę.

Iniciatyvinė klaipėdiečių grupė neseniai kreipėsi į Klaipėdos merą su prašymu išsaugoti istorinį laivą. Po prašymu nugulė per 40 parašų.

„Klaipėdos savivaldybė jau 41-erius metus eksploatuoja „Conrad 54“ tipo burinę jachtą „Lietuva“, kuri vienintelė iš trijų jachtų, 1989 metais dalyvavusių laisvės žygyje „Lietuvos garbei ir vienybei“, vis dar dalyvauja tarptautinėse regatose ir ugdo jaunuosius buriuotojus. „Lietuva“ – pirmoji lietuvių jachta, apiplaukusi pasaulį ir nešusi žinią apie atgimstančią Lietuvos valstybę“, – rašoma rašte.

Jachta „Lietuva“ yra dalyvavusi daugybėje regatų ir laimėjusi prizines vietas.

Neabejojama, kad, sutvarkius laivą, šis ir toliau galėtų dalyvauti regatose, ugdyti jaunimą, reprezentuoti Klaipėdą ir Lietuvą. O.Kudzevičius tikisi iš tarybos narių politinės valios. Jo teigimu, sutvarkyti laivą tikrai verta. Senuosius laivus saugo ir puoselėja ne viena jūrinė valstybė.

Nori pirkti naują

Jūrinių ir vidaus reikalų komitete aidėjo įvairios nuomonės. Vieni tarybos nariai teigė esą tokio seno laivo nebeverta remontuoti ir lygino jį su žmogaus gyvenimu, kuris turi pabaigą. Kiti, prisimindami jos sudėtingą kelionę į Ameriką, teigė, jog istorijos nenusipirksi ir šis laivas vertas tolesnio egzistavimo.

„Yra priimtas sprendimas pirkti naują jachtą, kodėl mes čia vėl... Ji būtų jaunesnė už šitą, apie 500–600 tūkstančių atsieitų, o dabar remontui prašo 200 tūkstančių. Galima būtų 30 metų buriuoti. Aišku, buriavimo sportas brangus, bet aš kiek prisimenu, vis investicijos – tai stiebas, tai denis, tai variklis, tai takelažas, suprantama, visa tai susidėvi. Be emocijų kalbant, žmogus gimsta, auga ir miršta, matyt, ir laivai taip pat. Mano galva, sprendimas pirkti naujesnę jachtą visiškai racionalus, nereikia bijoti“, – sakė Vytautas Čepas.

Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Kelionė jachta „Lietuva“
Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Kelionė jachta „Lietuva“

Laivas turi būti gyvas

Galime nubraukti istoriją, nutraukti, nebetęsti jos, bet tada, tikiuosi, mes nebeturėsime atkūrinėti nepriklausomybės, rodyti pasauliui trispalvės, – kalbėjo R.Žiubrys.

Savo nuomonę apie laivo likimą išsakė viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys, raginantis išsaugoti legendinį laivą, su kuriuo siejama tokia svarbi istorijos dalis.

„Galime nubraukti istoriją, nutraukti, nebetęsti jos, bet tada, tikiuosi, mes nebeturėsime atkūrinėti nepriklausomybės, rodyti pasauliui trispalvės. Tai įvykiai, sugulę į 40 metų istoriją. Ją reikia turėti, nes tai gyva istorija“, – sakė R.Žiubrys, primindamas, kad jachta „Lietuva“ yra organizacijos „Baltic sail“ narė, jos tikslas propaguoti senųjų istorinių laivų išsaugojimą, buriavimą. Klaipėda negalėtų dalyvauti šioje organizacijoje neturėdama laivo, kuris turi gyvą istoriją. Jachta dalyvauja ir „Sail Training International“ asociacijoje, organizuojančioje renginius, kuriuose negalėtų dalyvauti naujas laivas.

A.Jašinskienės/15min.lt nuotr./Romandas Žiubrys
A.Jašinskienės/15min.lt nuotr./Romandas Žiubrys

„Tarp tokių laivų „Lietuva“ garbingai rungtyniauja ir užima aukštas vietas, – kalbėjo R.Žiubrys. – Kitais metais minėsime šimtmetį, į programą yra įtraukta priemonė, kad „Lietuva“ galėtų plaukti aplink Baltijos jūrą, lankyti Latviją, Estiją, Suomiją, nešti žinią, kad esame jūrinė valstybė su gyvomis tradicijomis.“

Pasak R.Žiubrio, Lietuva turi žuvusius skrydžio per Atlantą didvyrius, tačiau negeba pagerbti gyvų, per Atlantą jachta „Lietuva“ perplaukusių didvyrių.

„Parašai po raštu išreiškia, kad laivas turi būti gyvas. Tokių pavyzdžių daug, yra dar senesnių laivų, dalyvaujančių regatoje „The tall ship races“, jie iki šios dienos plaukia ir ugdo visuomenę“, – sakė „Klaipėdos šventės“ direktorius.

Siūlo kreiptis į Vyriausybę

Komiteto narys Vidmantas Plečkaitis teigė, jog žvelgiant į praeitį tai viena, tai kita Vyriausybė paremdavo jachtą „Lietuva“ ir skirdavo jai lėšų. Atsižvelgiant į tai, kiek daug jaunimo buvo išugdyta po šio laivo burėmis, V.Plečkaitis pasiūlė kreiptis į Vyriausybę.

„2018 metų vasarį bus 100 metų Lietuvai. Siūlau paruošti kreipimąsi į Vyriausybę, tegul dabartinis premjeras garbingai iš savo fondo skiria apie 200 tūkstančių eurų. Juk Klaipėdoje žadama kadetų mokyklą atidaryti, ši jachta puikiai galėtų tarnauti“, – kalbėjo V.Plečkaitis, kurio pasiūlymui komisija pritarė ir tarybai siūlys kuo skubiau kreiptis į šalies Vyriausybę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką