dar jis pats paskambino Ukrainos irklavimo federacijos prezidentui V.Vlasenko ir paprašė nekreipti dėmesio į pirmąjį laišką.
„Mes išplatinome antrą raštą, kuriame paprašėme juo ir vadovautis, o pirmą laišką – anuliuoti, – sakė M.Griškonis. – Dar paskambinau ir telefonu į Ukrainą, rekomendavome Kęstutį užimti tam tikrą postą, tad tikiuosi, kad taip ir įvyks. Ukrainos federacijos prezidentas pritarė jo kandidatūrai, bet, regis, jie dar turėtų gauti patvirtinimą iš ministerijos, iš aukštesnio rango pareigūnų.“
Vis dėlto, kaip įvyko, kad ukrainiečiams buvo nusiųstas pirmasis laiškas?
„Galbūt buvo paskubėta, nepagalvota – žmonės daro klaidų. Techninės ir kitos klaidos“, – komentavo M.Griškonis.
K.Keblys svarstė, kad pirmąjį laišką galėjo išsiųsti Lietuvos irklavimo federacijos generalinis sekretorius Saulius Ritteris.
„Aš nežinau, bet manau, kad išsiuntė Saulius, – svarstė K.Keblys. – Manau, kad tai asmeniškumai su generaliniu sekretoriumi (Sauliumi Ritteriu, – red.). Su prezidentu Mindaugu Griškoniu viskas normaliai, bet su Sauliumi yra asmeniškumų, galbūt iš anksčiau, kai jis pats dar buvo sportininkas. Aš nežinau, kodėl jis laiko pyktį, aš to nesuprantu.“
M.Griškonis nenorėjo įvardinti, kas parašė pirmą laišką, teigęs, kad atsakomybė tenka federacijai, taip pat ir jam pačiam.
S.Ritterio teigimu, tai buvo bendras federacijos atstovų laiškas.
Su M.Griškoniu sidabrą 2016 metų olimpinėse žaidynėse dvivietėje pelnęs, paskui kitose įgulose irklavęs, o galiausiai su bendražygiu federacijai pradėjęs vadovauti S.Ritteris kiek kitaip aiškino pirmąjį laišką.
„Jei kažkas prašo rekomendacijos ar charakteristikos, mes negalime pažiūrėti pro pirštus ir nederinti šių klausimų su kitais. Aš tikrai nenorėjau įžeisti Kęstučio laišku, kuris iškeliavo iš mano pašto dėžutės, ir ant kurio yra mūsų abiejų – Mindaugo ir mano parašai, – sakė S.Ritteris. – Tai derinti klausimai, o tekstas nėra vieno ar kito žmogaus.
Tekste įvardinti klausimai nėra šmeižtas. Tekstu nenorėjome įvardinti tiesioginių faktų, neteigėme, kad jis nevertas tų pareigų, tiesiog pasiūlėme giliau įvertinti kai kuriuos aspektus. Visiškai laiduoti ir prisiimti atsakomybės mes nenorėtume, nes dėl minėtų priežasčių nusprendėme nebetęsti darbo kartu.
Asmeniškumų nelaikome, bet jautėme atsakomybę abstrakčiai aprašyti situaciją, kad nebūtume atsakingi, jei ji pasikartotų.
Pats Kęstutis nebuvo informavęs apie tikslus kandidatuoti į Ukrainos rinktinės trenerio poziciją, o paskui išgirdome jį ir papildėme rekomendaciją antru tekstu. Jis paprašė įvardinti rezultatus, jo darbo federacijoje laikotarpį, jo pareigas. Mes į jo prašymą atsižvelgėme.
Nesmagu, kad tokia situacija sulaukė dėmesio, nes galvoju, kad galbūt viską galima buvo išspręsti paprasčiau, o dabar nusileidome į konfliktą, nors pats asmeniškumų neturiu. Tik jautėme atsakomybę prieš kitą federaciją pranešti tai, kas gali būti svarbu užimant tokias pozicijas.
Jei Kęstutis mano, kad paliesti asmeniniai santykiai, kiekvienas turi savo nuomonę, ji gali būti skirtinga, visaip gyvenime būna. Kęstutis federacijoje dirbo nemažai – 10 metų, per tiek laiko įvyko įvairių dalykų, galėjo būti ne visiškai teisingų dalykų iš jo pusės, kaip ir būti gerų dalykų. Tikslo apšmeižti ar apjuodinti neturėjome, nenorime, kad taip galvotų ir kiti. Linkiu sėkmės Kęstučiui darbuojantis su Ukrainos sportininkais.“
Vis dėlto K.Keblys jaučiasi įskaudintas.
„Visgi, pirmasis laiškas jau buvo nuėjęs iki Ukrainos, ir, manau, jog ši rašliava padarė šiokią tokią žalą mano reputacijai, – sakė irklavimo treneris. – Manau, kad protingi žmonės Ukrainoje sureaguos teisingai, nes supras, kad ten nėra jokių faktų, nėra ir informacijos apie mano nuveiktus darbus. Ten rašo, kad sugadinau, sugrioviau, išardžiau, bet jokių faktų nėra. Jei jau taip rašo, tada pateikite ir faktus, kad sugrioviau viena ar kita.
Tačiau man vadovaujant komandai, svarbiausiose varžybose varžėsi ir porinė dvivietė, ir keturvietė. Gal vietos ir nebuvo aukščiausios, bet buvome treti Europoje, paskui Europoje šešti, pasaulyje – aštunti, devinti. Taip, mums trūko žmonių, reikia juos priauginti. Bet šiuo metu Lietuvos irklavimo rinktinėje nėra nei porinės dvivietės, nei porinės keturvietės. Ir (jose irklavusių) sportininkų pratiškai nėra.“
K.Kebliui skaudu ir dėl Dovydo Nemeravičiaus, kuris pastaraisiais metais varžėsi vienvietėje ir viešai kritikavo federaciją dėl finansavimo.
„Jis nebeturi motyvacijos, nors yra elitinis irkluotojas su tokiais duomenimis ir rezultatais, – apie D.Nemeravičių sakė K.Keblys. – Ir Aurimas Adomavičius išėjo. Gaila.“
Paklaustas, ar galėjo D.Nemaravičiaus konfliktas su federacija persikelti į šių dienų istoriją, K.Keblys sakė: „Neatmetu tokios galimybės, bet nenoriu nusileisti iki Sauliaus lygio ir vadovautis apkalbomis ar asmeniniais „patinka-nepatinka“. Turime konfliktą, bet viešoje erdvėje turime bendrauti korektiškai, o ne pilti vienas ant kito. Iš mano pusės niekada ant federacijos nebuvo pilta negatyvo per spaudą.
Todėl šis akibrokštas – labai skaudus. Ne dėlto, kad man labai pakenks, nes tikiu, kad supratingi žmonės viską supras, gavus visus raštus ir išsiaiškinus. Tačiau man asmeniškai buvo skaudu skaityti (pirmąjį laišką), nes ten teisybės praktiškai nėra.“
Sujudo ir kiti
Federacijos pasirašytas laiškas pasklido ir po Lietuvos irklavimo bendruomenę.
Buvęs Lietuvos irklavimo federacijos vykdomojo komiteto narys Andrius Jakubovskis kreipėsi viešu įrašu, gindamas K.Keblį.
„Noriu viešai informuoti Lietuvos irklavimo bendruomenę ir konkrečiai Lietuvos irklavimo trenerius, dėl, mano galva, labai negražios ir negarbingos LIF rekomendacijos vienam iš mano kolegų Kęstučiui Kebliui. Rekomendacijoje surašyti šmeižiantys ir žeminantys atsiliepimai apie trenerio darbą bei Lietuvos irklavimą, – rašė A.Jakubovskis. – Irklavimo treneris Kęstutis Keblys jaunas, vienas daugiausiai tarptautinėje arenoje pasiekęs Lietuvos irklavimo specialistas. Ir labai džiugu, kad stengiasi būti irklavimo žmogus. Treneris Kęstutis savo patirtimi ir gebėjimais sudomino vieną nacionalinę rintinę. Lietuvos irklavimui jau yra laimėjimas, jog tarptautiniu lygmeniu yra kviečiami specialistai į vyr. trenerio atrankas. Ir tada LIF rekomendacija...... Aš matau trenerį Kęstutį kaip vieną sėkmingesnių jaunosios kartos irklavimo specialistą.“
A.Jakubovskis išvardino daug K.Keblio auklėtinių pasiekimų suaugusiųjų ir jaunimo varžybose. „Palaikau trenerį Kęstutį Keblį!!! Ir smerkiu LIF vadovybę šmeižiant ir negarbingai rašant apie Lietuvos irklavimo trenerius...“, – rašė irklavimo specialistas.
Šiuo metu Ukrainoje esantis K.Keblys teigė girdėjęs apie jam išreikštą paramą.
„Turiu palaikymą, bet žinau, kad mane palaikantys žmonės irgi šokiruoti. Jie bijo, kad su kiekvienu gali būti taip pasielgta, jei kyla nesutarimų“, – sakė jis.
Galiausiai jis tikisi, kad antrasis laiškas ir M.Griškonio skambutis padės atstatyti jo reputaciją prieš ukrainiečius:
„Ten viskas gerai parašyta, kaip ir turi būti. Kol kas dar nekalbėjau su ukrainiečiais. Kalbėsimės rytoj (penktadienį), o konkursas šiek tiek nukeltas, tad tikėtina, kad grįšiu į Lietuvą, o paskui dar vyksiu į Ukrainą gruodžio mėnesį. Nežinau, ar konkursas nukeltas dėl to pirmojo laiško, bet išsiaiškinsime, kad tai buvo visiškas nesusipratimas.“
Pavojaus sirenas girdi, bet nebijo
K.Keblys tikisi laimėti konkursą ir darbuotis šalyje, nors Rusijos kariuomenės vykdomas karas jau daugiau nei tūkstantį dienų siaubingai kankina Ukrainą ir jos žmones.
„Tai labiau neramina mano šeimą, – sakė treneris. – Aš antrą dieną esu Kyjive, girdžiu pavojaus sirenas, kartais prapuola elektra. Kai kalbėjau su sportininkais, jie sakė, kad išmoksiu atskirti, kuri raketa yra gynybinė, o kuri puolamoji. Sako, kad gynybinė pūkši, o atakuojanti kaukia.
Tačiau ukrainiečiai treniruojasi ir gyvena. Ar aš kitoks? Taip, galbūt ten neramu, bet nėra taip, kad bijočiau.“
