Dabar populiaru
Publikuota: 2015 balandžio 9d. 11:35

Kaune vyks didžiausios plaukimo varžybos – Baltijos šalių plaukimo čempionatas

Giedrius Titenis
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr. / Giedrius Titenis

Balandžio 10–11 dienomis Kauno plaukimo centro baseine vyks Baltijos šalių plaukimo čempionatas bei Baltijos šalių jaunių plaukimo mačas. Tai – pirmos tokio masto tarptautinės varžybos rekonstruotame baseine, kuriame varžysis 281 plaukikas iš Lietuvos, Estijos ir Latvijos. Varžybos įtrauktos į 2015 m. FINA Pasaulio čempionato ir 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių atrankinių varžybų sąrašus, tad visi jose pasiekti normatyvai bus įskaityti.

„Tai bus dar neregėtos tarptautinės varžybos Kaune nuo pat šalies nepriklausomybės atgavimo metų. Jos svarbios ir tuo, kad po jų bus formuojamos visos pagrindinės Lietuvos plaukimo rinktinės, kurios gins šalies garbę pagrindinėse sezono varžybose – Pasaulio čempionate Kazanėje, pirmosiose Europos žaidynėse Azerbaidžano sostinėje Baku, Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Tbilisyje ir pasaulinėje studentų universiadoje Pietų Korėjoje“, – sakė Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Emilis Vaitkaitis.

Baltijos šalių plaukimo čempionate dalyvaus visi šiuo metu geriausi Lietuvos plaukikai: Giedrius Titenis, Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Povilas Strazdas, Jūratė Ščerbinskaitė, taip pat 87 Estijos bei 45 Latvijos plaukikai.

Pernai Rygoje vykusiame čempionate triumfavo Lietuvos plaukikų komanda, geriausiu Lietuvos plaukiku tarp vyrų pripažintas G.Titenis, tarp moterų – Ugnė Mažutaitytė. Jaunių grupėje geriausiais tapo Agnė Šeleikaitė ir Nojus Bajorūnas.

Dar prireikė latvių pagalbos

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir prasidėjus ekonominei krizei, Kauno Girstučio baseinas buvo uždarytas. Ilgą laiką stovėjęs nenaudojamas, 2013 m. vasarą po ilgai trukusios rekonstrukcijos baseinas buvo vėl atidarytas, atidarymo ceremonijoje dalyvavo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo metu buvo kalbama, kad baseinas bus naudojamas plaukimo sportui vystyti ir tarptautinėms varžyboms rengti. Nuo baseino atidarymo dienos čia surengti 2013 ir 2014 m. Lietuvos plaukimo čempionatai.

Po rekonstrukcijos atidarius baseiną čia jau surengti 2013 ir 2014 m. Lietuvos plaukimo čempionatai.

2013 m. Lietuvos plaukimo čempionate visą elektroninę laiko fiksavimo sistemą teko skolintis iš Alytaus, o varžybų rezultatų švieslentę atsivežti iš Rygos. 2014 m. į varžybas iš Rygos teko atsivežti tik švieslentę.

Šįmet ir švieslentė, ir laiko fiksavimo sistema Girstučio baseine yra, tačiau be latvių pagalbos neapsieita ir šį kartą. Gruodį vykusiame FINA kongrese patvirtintos naujos taisyklės, numatančios starto nugara įrenginio naudojimą. Įrenginys beveik iki nulio sumažina tikimybę nuslysti nuo baseino sienelės, o tai ypač svarbu sportininkams, kuriems iki normatyvų trūksta vos kelių dešimtųjų sekundės dalių.

Baltijos šalių plaukimo čempionate bei Baltijos šalių jaunių plaukimo mače organizatoriams padės ir Sporto savanorių sąjungos nariai.

„Lietuvos plaukimo federacija džiaugiasi, kad savanoriai domisi plaukimu ir su entuziazmu pasiūlė savo pagalbą šių varžybų metu“, – sakė E.Vaitkaitis.

Skaičiuojama nauda Kaunui

Pasak E.Vaitkaičio, šios tarptautinės varžybos yra naudingos ne tik plaukikams, bet ir juos priimančiam Kauno miestui.

„Ekonomika labai paprasta. Į Kauną atvyksta 115 sportininkų ir trenerių iš Estijos, apie 60 svečių iš Latvijos. Jie 2 dienas gyvens ir maitinsis trijuose ekonominės klasės Kauno viešbučiuose, palikdami daugiau kaip 11 tūkst. eurų. Viešbučiuose taip pat gyvens dalis Lietuvos komandos, kuri nakvynei bei maistui taip pat išleis ne mažiau kaip 1 600 eurų. Daugiau nei  3 500 eurų atiteks Kauno plaukimo centrui už baseino nuomą varžyboms ir treniruotėms. Daugiau kaip 800 eurų maistpinigių bus išmokėta varžybų teisėjams, kurių didžioji dalis taip pat iš Kauno. Taigi, skaičiuojant vien tik tiesiogę naudą, Kauno mieste liks arba bus išleista 18–19 tūkst. eurų“, – sakė LPF generalinis sekretorius.

Kauno mieste liks arba bus išleista 18–19 tūkst. eurų

Pasak E.Vaitkaičio, netiesioginę naudą miestui, tokią kaip žinomumo didinimas, miesto populiarinimas, plaukimo baseino lankytojų skaičiaus didėjimas po varžybų, įvertinti gana sunku.

„Tačiau, remiantis Turizmo departamento skaičiavimais, tikėtina, kad Kaunas gaus netiesioginę naudą, vertinamą ne mažiau kaip 20 tūkst. eurų. Taigi, per dvi varžybų dienas Kaunas gaus apie 40 tūkst. eurų naudos“, – sakė E.Vaitkaitis.

Tikimasi geresnių sąlygų

Baltijos šalių čempionatas vyksta kiekvienais metais vis kitoje valstybėje. Artimiausias Baltijos šalių čempionatas Lietuvoje turėtų vykti 2018-aisiais, tačiau yra didelė tikimybė, kad šios varžybos išaugs į didesnes – prisijungs Baltijos jūros šalys, tokios kaip Švedija, Danija, Norvegija, Suomija, taip pat Islandija.

Tikimės, kad ateityje situacija keisis, nes kitu atveju tai gali būti paskutinės tarptautinės plaukimo varžybos Kaune

Tikimasi, kad iki 2018 m. atsidarys Klaipėdos ir Vilniaus baseinai, atsiras konkurencija tarp miestų dėl teisės rengti varžybas bei miestui atnešamos naudos – kaip yra daugelyje užsienio valstybių. Tačiau kol kas šias tarptautines varžybas Kaune teko rengti ne itin palankiomis sąlygomis

„Prieš kelerius metus mums būdavo keista, kad kaimynai latviai ir estai baseiną varžyboms nuomodavo tik tam tikram skaičiui valandų, o joms pasibaigus ant kranto jau stovėdavo lankytojai. Dabar panašios tendencijos matomos jau ir pas mus. Skirtumas tik tas, kad kaimyninėse šalyse baseinai privatūs, o Kaune baseinas priklauso vis dar biudžetinei įstaigai – Kauno plaukimo centrui. Baseiną nuomojame rinkos ar net didesnėmis kainomis, o tai nėra normalu. Tikimės, kad ateityje situacija keisis, nes kitu atveju tai gali būti paskutinės tarptautinės plaukimo varžybos Kaune“, – sakė E.Vaitkaitis.  

„Neregėtos“ dovanos geriausiems

Šiemet prizus nugalėtojams ir prizininkams įsteigė leidėjas, fotografas, keliautojas, dokumentinių filmų autorius ir plaukimo entuziastas Marius Jovaiša. Geriausius rezultatus pasiekę plaukikai bus apdovanoti jo nuotraukų albumu „Neregėta Lietuva“.

„Plaukimas yra mano ypač mėgstamas sportas, kiekvieną savaitę 3–4 kartus einu į baseiną, vasarą ir šiltuose kraštuose daug plaukioju atviruose vandens telkiniuose, dalyvauju triatlonuose. Man labai malonu savo darbais prisidėti prie plaukimo sporto vystymo. Tikiuosi, kad „Neregėta Lietuva“ bus geras prizas plaukimo varžybų laimėtojams ir iš Lietuvos, ir iš svečių šalių“, – sakė M.Jovaiša.

„Neregėta Lietuva“ – didžiausias ir brangiausias aerofotografijos leidinys, skirtas Lietuvos kraštovaizdžiui įamžinti. Knygą sudaro daugiau nei 250 itin aukštos kokybės didelio formato fotografijų su vietų ir objektų aprašymais, autoriaus komentarai ir pasakojimas apie projekto įgyvendinimo detales. Tai analogų Lietuvoje neturintis fotografijų iš paukščio skrydžio albumas.

--

Baltijos šalių plaukimo čempionatas bei Baltijos šalių jaunių plaukimo mačas vyks Kauno plaukimo centro baseine (Kovo 11-osios g. 26)

Balandžio 10 d. (penktadienis) varžybos vyks nuo 15 iki 19 val.
Balandžio 11 d. (šeštadienis) varžybos vyks nuo 10 iki 14 val.

Įdomūs faktai:

... Pirmosios Baltijos šalių varžybos buvo surengtos 1931 m. Rygoje. Lietuvai atstovavo Klaipėdos plaukikai, tačiau jie liko toli nuo apdovanojimų, kuriuos visus laimėjo Estijos ir Latvijos plaukikai...

... Pirmas lietuvis Baltijos šalių čempionas – R.Čerškus 400 m l.stiliumi 5.49,00 min., 1940 m.... 

... Varžybos su nedidelėmis pertraukomis vyko pokario, sovietmečio bei nepriklausamos Lietuvos periodais...

... Vienu metu varžybose dalyvavo ir Baltarusijos plaukikai... 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką