Sekite 15min Google
Kai prieš pusfinalio varžybas Lietuvos plaukimo rinktinės treneris Paulius Povilionis pasakė Tomui Navikoniui, kad viskas bus gerai ir bus Lietuvos rekordas, plaukikas atsakė paprastai.
„Nesvaik“, – su šypsena treneriui sakė 23 metų panevėžietis.
Tačiau netrukus jis su kaupu įvykdė, tai, ką pranašavo treneris.
Nors atrankos varžybose antradien į ryte T.Navikonis į pusfinalį iškopė su paskutiniu, šešioliktu, bilietu, antradienį vakare Paryžiaus olimpinio centro baseine lietuvis pranoko pats save.
100 m laisvuoju stiliumi pirmajame pusfinalyje startavęs 208 cm ūgio lietuvis įsibėgėjo pirmojoje distancijos dalyje ir tarsi pajuto kovos skonį.
Jo greitis vis kilo, ilgais galingais mostais ir grybšniais jis stiebėsi pozicijoje, kol finišavo antroje vietoje pirmajame pusfinalyje.
47,91 sek. – švieslentėje užsidegė rezultatas prie jo pavardės, o tai reiškė naują Lietuvos rekordą.
T.Navikonis 0,13 sek. pagerino kitam panevėžiečiui – Danui Rapšiui priklausiusį rekordą, pasiektą 2024 metais Europos čempionate Belgrade.
- Atrankos varžybose antradienį ryte T.Navikonis plaukė per 48,50 sek. ir pačiupo paskutinį, šešioliktą, kelialapį į pusfinalį.
- Tajus Juška ir Kristupas Trepočka tarp 89 rungties dalyvių užėmė atitinkamai 31 ir 54 vietas, o Tomas Lukminas nestartavo dėl pakilusios kūno temperatūros.
Atrankoje pasirodęs sėkmingai, bet pernelyg nenustebinęs, pusfinalyje prie 5 tūkst. žiūrovų, pilnai užpildžiusių tribūnas, T.Navikonis plaukė dar įspūdingiau. Po antrojo plaukimo paaiškėjo, kad galiausiai pusfinalyje buvo šeštas ir trečiadienį vakare startuos finale.
„Smagu, Lietuvos rekordas. Tikrai nesitikėjau. Atrodė, kad gerai plaukiu, bet nesitikėjau, kad tiek nusimesiu“, – džiaugėsi T.Navikonis, santūria šypsena atėjęs į bendravimui su žiniasklaida skirtą erdvę.
– Tomai, įspūdingas finišas, kaip pavyko taip galingai finišuoti?
– Pirmieji 50 metrų buvo kone idealūs, buvo pakankamai greičio, bet matyt pasitaupiau jėgų. Atsispyrus po išėjimo jau kabliavau, kiek galėjau.
– Paskutinius 25 metrus buvote ir šeštas plaukime, bet finišavote antras.
– Labai nežiūrėjau į aplinkinius, tik paskutinius 25 metrus žiūriu: bliamba, laikausi su visais dar. Vadinasi, reikia galvą nuleisti (plaukiant) ir pažiūrėt, kas čia bus.
– O kai po finišo pažvelgėte į švieslentę, kokia mintis atėjo?
– Apsidžiaugiau. Pagaliau pirmą kartą iš 48 sekundžių išlipau. Pirmas toks didelis žingsnis. 47 sek. jau yra rimtesnis rezultatas.
– Ir pirmasis lietuvis, kuris tai padarė. Kaip manote, ką sakys jūsų kraštietis (Danas Rapšys)?
– Nežinau, nebus patenkintas (šypsosi). Tačiau, ką padarysi. Taip jau yra su tais rekordais.
– Ar galvojote, kad tokioje elitinėje rungtyje įmanoma patekti į finalą, iškart užsitikrinus vieną iš dviejų tiesioginių bilietų pirmajame pusfinalyje?
– Nelabai tikėjausi. Tikėjausi geriausio, bet dabar labai smagu. 47 sek. – šįkart sau neturiu jokių priekaištų.
– Ar buvo tokių ženklų, kad taip gali nutikti?
– Stengiausi būti pozityvus, per apšilimą gerai jaučiausi, gerai prasimankštinau. Man atrodo, kad po pirmųjų 50 metrų suvokiau, kad gali būti kažkas neblogai.
– Turint galvoje ir jūsų rezultatus 200 m laisvuoju stiliumi estafetėje, galima sakyti, kad atvykote čia geros sportinės formos. Kas labiausiai padėjo pasiekti piką?
– Manau, kad daug susideda. Pernai pasaulio čempionate Singapūre vieną kartą startavau, o tada susirgau, tad neturėjau šansų net parodyti, ką gebu. Praėjusį sezoną gerai pasitreniravau. O šis sezonas buvo tam, kad parodyčiau, ką galiu visiems.
– Plauksite finale su rungties žvaigždėmis, tarp jų ir Davidu Popoviči, kuris pusfinalyje pasiekė Europos čempionatų rekordą (46,72 sek.). Bus daugiau jaudulio ar smagumo?
– Jaudulio galbūt nebebus, nes jau pakankamai varžybose esame plaukę. O jo rezultatas – 46,72 – visiškai kitas lygis. Man smagu, džiaugiuosi dėl 47 sek., o jis 46 sek. – tai kosminis rezultatas.
– Ar šis rezultatas karjeroje yra svarbiausias?
– Gal ne svarbiausias, bet vienas labiausiai netikėtų. Toks „vau“.
– Laisvasis stilius yra greičiausias plaukimo būdas – ar galite save laikyti greičiausiai plaukiančiu lietuviu?
– Ne, ne. 50 metrų man iš viso nelabai sekasi, tad tikrai nesiskelbsiu, kad esu greičiausias Lietuvos plaukikas (šypsosi).
– Po finišo emocijų daug nerodote, lyg tai būtų eilinė diena ofise. Iš prigimties esate santūresnis?
– Taip, aš nesistengiu daug reikšti emocijų. Vis dėlto kiekvieną dieną dirbame dėl tokių rezultatų. Pagaliau atėjo, bet geriau pasidžiaugsiu treniruočių procesu – jos sukelia daugiau emocijų nei pats startas.
– Daug žmonių nežino, kas slypi už to kelio link rekordo. Ar galite tai apibūdinti?
– Nuobodi rutina. Sunku apibūdinti vienu žodžiu, bet tiesiog kartais gali prireikti dvejų metų, kartais trejų. Turi būti pasirengęs dirbti, nuleidęs galvą ir tikėtis kažko fantastinio.
– Kaip manote, kuris žmogus labiausiai džiaugsis dėl jūsų rekordo?
– Aišku, treneriai. Einant į startą treneris Paulius (Povilionis) sakė: „Bus labai gerai, aš žinau, bus Lietuvos rekordas“. Aš nusijuokiau, sakau: Nesvaik.
Tačiau Paulius buvo teisus. Manau, kad jis labiausiai ir džiaugiasi.
– Kiek prisidėjo JAV ir kiek Lietuva prie šio rezultato?
– Nelabai galiu atsakyti. Ir JAV, ir Lietuvoje treniravausi, ir rinktinės treneriai, ir kineziterapeutai prisidėjo – viskas susideda į bendrą paveikslą.
– Ar tai pirmasis jūsų rekordas, neskaitant estafečių?
– Ne, turėjau 100 m laisvuoju stiliumi trumpame baseine (25 m.). Bet neilgai. Kambariokas Tomas atėmė (Tomas Lukminas). Tai dabar reikės atsiimti (šypsosi).
– Ar bus smagu matyti savo pavardę plaukimo svetainės puslapyje prie rekordų?
– Aš ten kasdien nežiūriu (šypsosi). Tačiau smagu, žinoma. Pasidžiaugi ir eini toliau.