Su plaukike ir Plaukimo federacijos prezidentu Tomu Kučinsku kalbėjosi LRT televizijos laidos „Dėmesio centre“ vedėjas Edmundas Jakilaitis.
– Rūta, pirmiausiai – sveikinimai. Turbūt daugybę jų jau priėmėte per šias dienas?
– Taip, labai ačiū.
– Lietuvoje būsite ilgai? Praleisite čia Kalėdų atostogas?
– Taip, būsiu šiek tiek ilgiau nei įprastai. Būsiu ir per Kalėdas, ir per Naujuosius metus, kas man nėra įprasta. Turėsiu šiek tiek laiko atsigauti.
– Ką ketinate nuveikti?
– Net nežinau, stengsiuosi atsipalaiduoti, praleisti laiką su šeima. Ne taip dažnai tenka su jais pabūti, tai tiesiog ramiai atšvęsiu Kalėdas ir Naujuosius metus.
Turėjau pradėti skaičiuoti, kiek grybšnių daryti artėjant prie finišo. Bet kažkaip nepaskaičiavau ir nusprendžiau vietoj vieno ilgesnio padaryti du. Paskutinis išėjo labai trumpas ir tiesiog tuo metu šiek tiek stabtelėjau.
– Laukia ir Lietuvos čempionatas – dalyvausite jame?
– Taip.
– Taip pat savaitgalį vyks pirmą kartą jūsų organizuojamas šeimų plaukimo turnyras. Gali registruotis 60 šeimų, ar dar yra laisvų vietų?
– Manau, dar yra kelios laisvos vietos. Šiandien ryte savo „Facebook“ paskyroje paskelbiau, kad yra kelios laisvos vietos, tikiuosi, dar užsiregistruos. Kiek girdėjau, jūs užsiregistravote?
– Taip, mes kalbėjome apie tai su jumis praėjusį kartą. Pažadėjau, kad tai padarysiu, tai su šeima taip pat užsiregistravau. Na, pakalbėkime apie čempionatą. Pirmasis finalas – 50 m krūtine. Puikus startas ir iki pat finišo atrodė, kad jūs priekyje. Paaiškinkite, kas nutiko?
– Tiesiog neapskaičiavau grybšnių. Turėjau pradėti skaičiuoti, kiek grybšnių daryti artėjant prie finišo. Bet kažkaip nepaskaičiavau ir nusprendžiau vietoj vieno ilgesnio padaryti du. Paskutinis išėjo labai trumpas ir tiesiog tuo metu šiek tiek stabtelėjau.
– Jūs sakote – suskaičiuoti grybšnius. Ar jūs žinote konkretų grybšnių skaičių, plaukdama visus 50 metrų? Žinote, kiek turite jų padaryti?
– Ne, tiesiog pagal jutimą. Savaime jauti, kiek maždaug grybšnių reikės padaryti už posūkio, ar keletą jų padarai greičiau, kad daugiau vietos pasiliktum prieš posūkį ar finišą. Šįkart tiesiog nepaskaičiavau ir „susimoviau“.
– Suprantu, tai buvo klaida?
– Taip, tiesiog klaida.
– Jeigu dabar reikėtų tai pakartoti, tai, suprantu, to mažo grybšnio nebūtumėte dariusi? Būtumėte tiesiog bandžiusi siekti finišo?
– Tikriausiai. Tiesiog gal būčiau anksčiau pradėjusi apie tai galvoti. Kažkaip per greitai priartėjo ta sienelė, kovojau iš paskutiniųjų.
T. Kučinskas: manau, Rūta 100 m plaukime parodė, kaip idealiai atliekamas finišas. Tąkart ji viską padarė idealiai teisingai.
– Ar tiesa, kad iškart po to, kai išlipote iš baseino, užėmusi antrą vietą, pasakėte: „Prašau mane registruoti Lietuvos čempionate 50 m distancijoje. Aš pagerinsiu rezultatą“?
– Taip, aš iš karto nuėjau pas trenerį, sakau, prašau užrašyti mane į tą rungtį. Tuo metu buvau labai nepatenkinta užimta antrąja vieta. Žinoma, jei būčiau pasigerinusi savo rezultatą, džiaugčiausi ir antrąja, bet žinojau, kad galėjau geriau, žinojau, kad galėjau finišuoti normaliai. Bet, tikiuosi, Lietuvos čempionate tą klaidą ištaisysiu.
– Sieksite pasaulio rekordo Anykščiuose?
– Na, gal ne tiek daug, bet tikiuosi pagerinti savo pačios rezultatą.
– Pone Kučinskai, jeigu Rūta Lietuvos čempionate pagerintų pasaulio rekordą, ar jis būtų įskaitytas?
– Reikėtų pasitikslinti. Nesu įsitikinęs, kad šis čempionatas yra FINA kalendoriuje. Jeigu nesame varžybų užregistravę FINA kalendoriuje, gali būti taip, kad pasaulio rekordas nebūtų registruojamas kaip oficialus. Bet, manau, ne tai dabar svarbiausia.
– Greičiausiai kalbame apie sportinį pyktį, ar ne, Rūta?
– Taip. Paprasčiausiai aš esu idealistė. Jeigu vieną kartą kažką darau ir nepasiseka, būtinai darysiu tol, kol pasiseks. Siekiu to sau, kad pati geriau jausčiausi.
– Bet jums nebereikia niekam nieko įrodinėti. Man atrodo, kad visiems aišku, ką jūs galite. Klaida, tai klaida, visi žinome, ką jūs galite ir turbūt galėsite dar daugiau.
– Tikiuosi. Tiesiog visus metus treniruojuosi ir, jeigu padarau kokią klaidą, bet turiu galimybę ją ištaisyti ar tiesiog žinau, kad galiu padaryti geriau ir nekartoti klaidų, manau, pasistengsiu Lietuvos čempionate tą galimybę išnaudoti ir plaukti geriau.
– 100 m kompleksiniu stiliumi – auksas. Tai nėra olimpinė distancija, bet ar plaukimas kompleksiniu stiliumi, t.y. plaukimas visais keturiais būdais, yra vienas iš jūsų prioritetų be plaukimo krūtine?
– Nepasakyčiau. Aišku, per treniruotes dažniausiai plaukiu tiek krūtine, tiek laisvu stiliumi. 100 m kompleksiniu būdu yra labiau „fun“ (ang. malonumas).
– Nieko sau „fun“ – auksas Europos čempionate.
– Mano pirmoji distancijos dalis nekokia būna. Nugara plaukiu daug lėčiau, bet paskui krūtine jau atsigaunu, pasiveju. Man asmeniškai labai patinka kompleksinis plaukimas, bet nežinau, kaip būtų su 200 m.
– Taip, olimpinė distancija yra 200 m kompleksiniu stiliumi. Sakote, kai kurie stiliai nėra tokie geri, tai, suprantu, nesate tokia optimistė žvelgiant į olimpinę distanciją ilgame baseine?
– Dėl 200 m kompleksiniu stiliumi turbūt ne. Gal mąstyčiau apie 50 m ar 100 m laisvu stiliumi. Manau, čia turiu galimybių pasirodyti geriau.
– Paskutiniame 100 m krūtine finale turbūt turėjote troškimą ne tik laimėti, bet ir įveikti Juliją Jefimovą. Ar toks buvo nusiteikimas?
– Julija yra viena iš pagrindinių mano varžovių, be abejo, savaime buvo ir kova. Bet aš nežiūri tik į Jefimovą, yra ir kitų varžovių. Labiau veikė tai, kad po nesėkmingų 50 m norėjau įrodyti, kad galiu geriau, įrodyti, kad sugebu gerai plaukti.
– Kaip lieka laiko, ar greičiau, galimybių galvoti esant tokiam tempui? Kaip galvoti apie techniką ir grybšnius? Ar jūs ką nors atsimenate apskritai baiginėjantis distancijai?
– Nepasakyčiau, kad yra kažkokių minčių ar žodžių galvoje, kai plauki. Tiesiog esi taip gerai įvaldęs tą procesą, kad viskas vyksta savaime. Paskutinėmis akimirkomis jaučiau, kad mane vejasi, tai tiesiog stengiausi, kiek galėjau, irtis pirmyn. Buvo sunku. Jeigu būčiau pakartojusi tokią klaidą kaip 50 m plaukime, vėl būčiau pralošusi.
T.Kučinskas: šįkart matėme nusivylimą J.Jefimovos akyse. Ji buvo įsitikinusi, kad laimėjo. Jefimova tiesiog neteko žado. Dažniausiai būna, kad sidabro laimėtojas sveikina aukso medalininką, tačiau šįkart ji neteko žado ir Rūta pati priplaukė pasveikinti rusės.
R.Meilutytė: tiesiog norėjosi parodyti pagarbą. Tai sportininkui yra labai svarbu – pasveikinti ir būti pasveikintam.
– Apskritai tokia fantastiška konkurencija turbūt yra sveikintinas dalykas. Jūs džiaugiatės, kad turite tokio lygio konkurentę?
– Žinoma, tiek ji, tiek kitos stiprios plaukikės taip pat daug treniruojasi, žinau, kad irgi daug ir sunkai dirba, todėl visoms vienodai norisi nugalėti. Jos man neleidžia užmigti ir verčia stengtis, kad dar geriau plaukčiau.
– Kaip atrodo pasiruošimas prieš įeinant į areną? Jūs gi būnate vienoje patalpoje. Persimetate kokia kandžia replika, pajuokaujate?
– Yra psichologinė įtampa, žinoma. Take yra sustatytos kėdės, aš dažniausiai sėdžiu šalia Jefimovos. Paspaudžiu jai ranką, palinkiu sėkmės, ji palinki to paties, bet su ja nelabai juokauju. Daugiau bendrauju su kai kuriomis kitomis plaukikėmis. Tiesiog skirtingi mūsų santykiai. Būname labiau susikaupusios.
– Pone Kučinskai, Rūtos rezultatai fantastiški, bet prie to jau pradedame priprasti. Bet komandinių estafečių finalai – Lietuvos komanda dviejuose estafečių finaluose. To turbūt niekas nesitikėjo ir nelaukė, nebent didžiausi optimistai. Reikalai eina geryn?
– Tikrai taip. Užaugo nauja karta, Rūtos karta. Jie visi kartu augo, kartu sportavo. Mes turime iš ko rinktis. Mes netgi turime pakankamą kiekį aukšto lygio sportininkų, kad galėtume juos keisti rytiniuose ir vakariniuose plaukimuose.
– Iš tiesų stebint transliacijas gali susidaryti įspūdis, kad tai ne Lietuva, o Rusija ar kita šalis. Kas antrame plaukime plaukia lietuviai ir patenka į finalą.
– Vežėmės vienuolika sportininkų. Visi kartu jie pagerino apie dešimt Lietuvos rekordų. Finaluose plaukė daugiau negu pusė. Tai rodo, kad labai rimtai ruošiamės olimpiadai ir mūsų pagrindinis tikslas – 2016 m. olimpinės žaidynės Brazilijoje. Tikimės ten turėti aštuonis savo sportininkus.
– Papasakokite daugiau apie Lietuvos komandą – iš kur kyla tiek gero jaunimo?
– Visų pirma tai yra mūsų atsidavę treneriai. Pamatę talentą, jie atiduoda daugybę valandų ir jėgų. Treniruojasi su jais du kartus per dieną, kiekvienas plaukikas kasdien nuplaukia apie 10 km. Panevėžys yra puikus pavyzdys. Turime puikią trenerę Iną Paipalienę, kuri užaugino jau penktą ar šeštą olimpinio lygio plaukiką. Būtent jos mokinys – Danas Rapšys – yra antras didžiulis šviesulys po Rūtos, kuris auga link labai gerų rezultatų.
Aštuoniolikmečiui penkta vieta 200 m plaukime nugara yra tikrai puikus rezultatas. Iš Dano labai daug tikimės. Viena trenerė paruošė tris plaukikus šiam čempionatui. Iš vienuolikos rinktinės narių trys buvo I.Paipalienės auklėtiniai. Panevėžys neturi didelio baseino. Ši mokytoja treniruoja paprastame mažame mokyklos baseine. Manau, tokiomis sąlygomis tai yra nuostabus efektyvaus darbo pavyzdys.
– Jūs pats tikite, kad galime turėti olimpiados vertą plaukimo estafečių komandą?
– Manau, kad mes galime tris estafetes turėti finale.
– Rūta, kokie jūsų pačios planai? Ar toliau galvojate gyventi Didžiojoje Britanijoje, ten mokytis ir treniruotis? Turbūt sulaukiate įvairiausių pasiūlymų iš JAV ir kitų šalių?
– Tikrai žinau, kad iki 2016 m. olimpinių žaidynių liksiu Anglijoje. Man taip patogiau – ir treniruotis, ir mokytis. O paskui žiūrėsiu. Kol kas apie tai negalvoju. Stengiuosi dėmesį sutelkti į plaukimą ir mokslus.
– Jums mokytis dar liko dveji su puse metų. Vėliau gal galvosite apie universitetą, kuris specializuotųsi plaukime?
– Be abejo.
T. Kučinskas: manau, Rūta yra tokio lygio sportininkė, kad bet koks universitetas jos norės ir Rūta pati rinksis. Mano nuomone, pasirinkimas turėtų būti tarp Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų.
