Rūta Meilutytė praėjusį sekmadienį po keturių mėnesių pertraukos šoko į varžybų vandenį.
„Swim Open Stockholm“ varžybose ji iškovojo pirmąją vietą 50 m krūtine lenktynėse ir liko patenkinta savo pasirodymu.
„Smagu, patiko plaukti, – sakė trečiadienį į Kauną su Lietuvos plaukimo rinktine grįžusi R.Meilutytė. – Lengva gera atmosfera, Stokholme šiose varžybose visada geras vaibas.“
Olimpinė ir pasaulio čempionė Stokholme plaukė per 30,18 sek. Kaip sezono pradžiai – solidus greitis, kuriuo ji liko patenkinta.
„Nekėliau didelių lūkesčių, norėjau smagiai ir greitai suplaukti, tai ir pavyko“, – sakė ji.
Praėjusią savaitę daug plaukikų Lietuvoje ir kitose šalyse pradžiugo dėl Tarptautinio olimpinio komiteto priimtų pokyčių 2028 metų Los Andželo olimpinėse žaidynėse.
Per svarbiausia ketverių metų varžybas bus galima plaukti ir 50 m krūtine, peteliške bei nugara – iki šiol iš visų keturių plaukimo stilių tokią sprinto rungtį galėjo plaukti tik laisvuoju stiliumi besivaržantys plaukikai.
50 m sprintas ypač parankus R.Meilutytei, kuri yra šios rungties pasaulio rekordininkė, istorinį rezultatą (29,16 sek.) užfiksavusi 2023 metais pasaulio čempionate Japonijoje.
„Labai gerai, labai įdomi rungtis, – pokyčius teigiamai įvertino R.Meilutytė. – Ir sportininkams smagu, ir žiūrovams.“
Tačiau ji pati nedalina ilgalaikių planų ir nepatvirtino, kad būtinai plauks olimpinėse žaidynėse, kurios jai būtų ketvirtosios.
Suprasti akimirksniu: R.Meilutytės olimpiniai startai
- 2012 metais Londone R.Meilutytė iškovojo auksą 100 m krūtine
- 2016 m. Rio de Žaneire ji užėmė septintą vietą 100 m krūtine
- 2024 m. Paryžiuje Rūta užėmė 11 vietą 100 m krūtine.
„Nežinau, žiūrėsime. Kol kas planai iki vasaros, o toliau žiūrėsime“, – sakė R.Meilutytė.
Šiais metais svarbiausias plaukikų startas laukia pasaulio čempionate Singapūre liepos mėnesį.
28 metų kaunietė patvirtino, kad ir šiemet telksis į 50 m krūtine rungtį, kuri jai parankiausia.
Atsakiusi į kelis klausimus, R.Meilutytė atsiprašė ir baigė pokalbį Kauno oro uoste, neatsakiusi, kodėl Švedijoje neplaukė 100 m distancijoje.
„Regis, kad pasijuto blogai. Tiksliai negaliu pasakyti. Kalbėjomės su jos treneriu (Tadu Duškinu), kažkas buvo, bet šiaip toks planas buvo“, – komentavo Lietuvos plaukimo rinktinės treneris Paulius Povilionis.
Jis liko patenkintas ir vieninteliu R.Meilutytės startu Stokholme:
„Šiaip rezultatas tikrai geras, ji tikrai gali susitelkti savo pagrindiniam startui ir pasirodyti jame labai gerai“.
P.Povilionis išsakė savo atvirą nuomonę apie olimpines permainas.
„Man pačiam asmeniškai nepatinka, tačiau Lietuvai labai gerai, nes Rūta turi gerą šansą pakovoti dėl aukso, Mantas Kaušpėdas gali plaukti labai greitai 50 m nugara, galbūt ir kiti sportininkai, – sakė treneris. – Man pačiam nepatinka, nes tam reikia mažiau darbo nei ilgesnėms distancijoms, bet visam plaukimui tai tikrai bus naudinga.“
Tarptautinės plaukimo varžybos Švedijoje buvo neprasto lygio, jose dalyvavo elitinių plaukikų iš Šiaurės Europos šalių, taip ir Vokietijos.
Su dvigubu laimikiu iš Stokholmo grįžo Kotryna Teterevkova, laimėjusi 100 ir 200 m krūtine rungtis.
„Buvo tarsi eilinės varžybos, pasižiūrėti, kokios sportinės formos esame, – sakė K.Teterevkova. – Rezultatus sunku vertinti, nes dar tik sezono pradžia.“
Pastaruoju metu Kaune besitreniruojanti ir studijuojanti plaukikė šalčiau reagavo į pokyčius dėl olimpinių rungčių.
„Man asmeniškai nelabai patiko, gal dėl to, kad tai nėra mano pagrindinė rungtis. Bet džiugu dėl kitų mūsų plaukikų. Aš pati labiau telksiuosi į 100 ir 200 m krūtine“, – sakė K.Teterevkova, Paryžiaus olimpinėse žaidynėse užėmusi 5 vietą plaukdama 200 m krūtine.
Iš viso Švedijoje startavo šeši Lietuvos plaukimo rinktinės nariai.
Andrius Šidlauskas iškovojo auksą 50 m krūtine, Švedijoje taip pat varžėsi jaunieji talentai: Tajus Juška, Kristupas Trepočka ir Džiugas Miškinis.
„Vidutiniškai, – bendrus rezultatus įvertino P.Povilionis. – Nes prieš savaitę vyko Lietuvos plaukimo čempionatas, tai tarsi antras šūvis, kai kurie plaukikai startavo net aštuonias dienas. Tai – didelis krūvis, ypač mūsų jaunimui.
Jie atlaikė pusėtinai, bet tai gera patirtis ateičiai. Norėjosi pasižiūrėti, kaip jaunimas ir keli mūsų rinktinės lyderiai gali plaukti dvejose varžybose, kai pertrauka tarp jų tik penkios dienos.
Ką galima būtų daryti kitaip? Reiktų daugiau dirbti, kad pavyktų atlaikyti dvejas varžybas, kai tiek daug startų ir rytais, ir vakarais.“
