Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Rūtos Meilutytės plaukimo banga žmones toliau traukia į baseinus, tačiau jų trūksta

Statistiniai duomenys negailestingi – kasmet vandens telkiniuose Lietuvoje nuskęsta beveik klasė vaikų. Atrodo, kad šių nelaimių sprendimo būdas aiškus ir paprastas – išmokyti vaikus plaukti. Kodėl to padaryti nepavyksta? Apie tai kalbamės su Lietuvos plaukimo federacijos vykdomojo komiteto nariu, Lietuvos plaukimo jaunimo rinktinės vyr. treneriu Tomu Pakščiu.
Rūta Meilutytė
Rūta Meilutytė / „Scanpix“/AP nuotr.

R.Meilutytės sukelta banga neslūgsta

Lietuvoje plaukimo sportas atgimė kartu su Rūtos Meilutytės įsiveržimu į tarptautinę sporto areną. T.Pakštys sako, kad lietuvių mylimos sportininkės sukeltas susidomėjimas šia sporto šaka Lietuvoje ir toliau neslūgsta. Vaikų, užsiiminėjančių plaukimo sportu, nuolat daugėja. Norinčių užsirašyti į būrelius driekiasi eilės.

Tačiau vien didelio noro ir entuziazmo nepakanka. Pagal baseinų ir šalies gyventojų santykį Lietuva net porą dešimčių kartų atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių vidurkio, tačiau situacija, T.Pakščio teigimu, netrukus bent šiek tiek turėtų pagerėti.

„Kiek žinome, Klaipėdoje ir Vilniuje žadama pastatyti po naują 50 metrų baseiną. Tikimės, kad plaukimo pamokos taps prieinamos platesniam vaikų ratui. Šiandien vaikų, negalinčių patekti į baseinus, yra labai daug. Kai kurie baseinai dėl vadybinių žinių stokos nėra pilnai išnaudojami vaikų mokymui plaukti“, – sakė jaunimo rinktinės vyr. treneris.

Pasak jo, didesniuose miestuose vaikams eilėje lankyti plaukimo būrelį kartais tenka laukti net metus. Mažesniuose miestuose į plaukimo užsiėmimus patekti lengviau, tačiau eilės egzistuoja ir čia. T.Pakštys visgi pastebi, kad „juodųjų baseinų dėmių“ Lietuvos žemėlapyje mažėja – nauji baseinai atidaromi ir toliau nuo sostinės įsikūrusiuose miestuose, pavyzdžiui, Šilalėje.

Kuo anksčiau, tuo geriau

Asmeninio archyvo nuotr./Tomas Pakštys
Asmeninio archyvo nuotr./Tomas Pakštys

Koks amžius tinkamiausias mokytis plaukti? „Skandinavijos šalyse mokymas plaukti pradedamas nuo kūdikystės. Į baseinus eina nėščios moterys, susilaukusios kūdikio baseiną su vaiku lanko ir toliau. Lietuvoje taip vyksta retai. Lietuvos plaukimo federacija propaguoja vaikų mokymą plaukti nuo antros klasės. Aišku, jei yra galimybės, tai kuo anksčiau bus pradedama, tuo geriau“, – paaiškino specialistas.

Lietuvos plaukimo jaunimo rinktinės vyr. treneris neabejoja, kad išmokti plaukti gali kiekvienas vaikas – vienas geriau, kitas galbūt prasčiau, tačiau bazinius įgūdžius nesunkiai gali įgyti visi.

„Lietuvos plaukimo federacijos specialistų patirtis rodo, kad vidutiniškai 18 pamokų užtenka, kad pradinukai apsiprastų su vandens aplinka, nejaustų baimės pasinerti po vandeniu, atsimerkti, nebijotų vandens, gebėtų plūduriuoti, kontroliuoti kvėpavimą, ir galėtų nuplaukti 25 metrus. Po 32 sistemingų ir nuoseklių pamokų vaikai gali įveikti ir ilgesnę 50 metrų distanciją. Įgijus tokius pagrindus galima toliau tobulinti gebėjimus ir dar labiau ilginti nuotolius“, – teigė T.Pakštys.

Pašnekovas pasakojo, kad šiuo metu Lietuvos plaukimo federacija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Kūno Kultūros ir sporto departamentu deda visas pastangas, kad dar šių metų rugsėjį prasidėtų masinis vaikų mokymas plaukti per bendrojo lavinimo mokyklas. Šias pamokas galėtų lankyti mokiniai nuo antros klasės.

Po šių pamokų vaikas ne tik taps saugesnis vasaros pramogų metu, bet ir pagerės jo sveikatos būklė. Mat vandenyje besąlygiškai dirba visi kūno raumenys, pagerėja kraujotaka, gerėja plaučių ventiliacija.

Ko reikia profesionalams?

„Fotolia“ nuotr./Mergaitė plaukioja baseine.
„Fotolia“ nuotr./Mergaitė plaukioja baseine.

Nors lietuviai neretai pavadinami sportiška tauta, tačiau olimpinių plaukimo čempionių gausa pasigirti negalime. Ko gero, neretas atidžiau sekantis R.Meilutytės karjerą ir besidomintis jos asmenybe mano, kad profesionaliais plaukikais gali tapti tik išskirtinės valios ir tvirtybės asmenybės.

„Plaukimui, kaip ir kiekvienai sporto šakai, reikalingi tam tikri duomenys: antropometriniai duomenys, kūno struktūros sudėtis, plūdrumas, gebėjimas laikytis ant vandens, psichologinis pasiruošimas ir kitos savybės, kurios reikalingos tapti aukšto meistriškumo sportininku. Įgudusi trenerio akis, atradusi gerųjų savybių, plaukiką gali išugdyti iš ne vieno vaiko“, – patikino treneris.

Nelaimių padėtų išvengti atsakingesnis tėvų požiūris

Baigdamas pokalbį pašnekovas priminė, kad nelaimes vandens telkiniuose lemia kelios priežastys.

„Pirma, tai tėvai, neprižiūrintys savo vaikų ir patys besielgiantys netinkamai. Dažna nelaimių priežastimi tampa išvykų į gamtą metu vartojamas alkoholis.

Kitas dalykas – vaikai nebūna paruošti lipti į vandenį, tėvai nepakankamai dėmesio kreipia į tai, kad vaikas nemoka plaukti. Jei tėvai vaiką vežasi prie vandens, jis tokioms pramogoms turi būti paruoštas“, – atkreipti dėmesį ragino specialistas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Lidl“ parduotuvėse – išskirtinės „UEFA EURO 2024“ kortelės: kviečia surinkti visą kolekciją
Reklama
Lauko baldų ekspertas P.Kelbauskis pataria, kaip lengvai įsirengti lauko terasas ir nepermokėti
Reklama
Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimosi platformos – ką reikia žinoti renkantis, kur investuoti
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius