Kol vieni šventiniu laikotarpiu galvojo, ką padovanoti artimiesiems ir draugams, kaipgi atrodys šventinis stalas, pakrančių irkluotojas Žygimantas Gališanskis turėjo kiek kitokių planų.
Tiesa, jis taip pat lėkė ir skubėjo, tačiau ne dovanų, o pasaulio rekordų link. Niūraus tarpsezonio metu, kai už lango – tamsa ir jūros bangos jau gerokai per šaltos, 32-ejų sportininkui kilo itin ambicinga idėja – nuversti įsipatoginusius pasaulio rekordininkus ir užkopti į pačią irklavimo viršūnę.
Kaip ėmė, taip Ž.Gališanskis ir padarė – iš pradžių žiemos pradžioje pagerino atstumo per 30 minučių rekordą 30–39 m. amžiaus kategorijoje, per pusę valandos nuirklavęs 9059 metrus.
Daugiau nei 10-metį besilaikiusį rezultatą namuose su „Concept“ treniruokliu pagerinęs, Europos čempionas iškart ėmėsi ir kitų iššūkių.
„Pavykus pasiekti vieną, sugalvojau pabandyti dar ir kitą. Taip vienas po kito ir dabar turiu jau 4 rekordus“, – kalbėjo rekordininkas.
Suprasti akimirksniu
- Ž.Gališanskis iš viso pagerino 4 pasaulio rekordus
- Ilgiausias atstumas per 30 minučių (9059 m)
- Užfiksuotas geriausias pusmaratonio laikas (1 val. 13 min. 10,1 sek.)
- Greičiausias rezultatas 5 km distancijoje (5 min. 56,1 sek.)
- Nuirkluota ilgiausia distancija (1381 m) per 4 minutes
Paklaustas, kuris iššūkis buvo sunkiausias, sportininkas išskyrė trumpiausiai trukusią distanciją.
„4 minučių rekorde buvo labai didelis intensyvumas, yrių tempas per minutę. Pareikalavo daugiausiai jėgų. Vėliau atsigavimas turbūt buvo pats sunkiausias, nes po to rekordo pakėliau aukščiausią laktatą, vadinamą organizmo užsirūgštinimą“, – pasakojo Ž.Gališanskis.
Nors lietuvis fiksuoja įspūdingus pasiekimus ir taip garsina mūsų šalies vardą, tačiau, anot irkluotojo, Lietuvos irklavimo federacija sportininkui šiuo metu yra atsukusi nugarą ir palikusi visiškai likimo valiai.
„Federacija šiuo metu yra nusisukusi, nes grįžus iš pasaulio čempionato nutraukė visą finansavimą, nieko neskiria pasiruošimui. Aš ir kiti keli pakrančių irkluotojai sportuojame, ruošiamės iš savų lėšų. Federacija kaip ir ignoruoja“, – neslėpė apmaudo pasaulio čempionato bronzos nugalėtojas.
Daugkartinio prizininko teigimu, federacija visas vadeles yra atidavusi vienam asmeniui – dabartiniam irkluotojų rinktinės vyr. treneriui Mykolui Masilioniui. Sportininko teigimu, pastarasis yra priešiškai nusiteikęs prieš nedidelį būrį irkluojančių ne klasikinėje, o pakrančių rungtyje.
„Jis nori valdyti viską pats, prisiimti visus laurus ir apdovanojimus pats sau, o mes, keli esantys irkluotojai skiname medalius, rodome rezultatus ir jam tas nepatinka, nes viskas vyksta ne pagal jį, ne jo paliepimu“, – mintimis dalijosi Ž.Gališanskis.
15min skaitytojų dėmesiui, išsamus ir atviras pokalbis su rekordus gerinančiu pakrančių irkluotoju Žygimantu Gališanskiu.
– Belaukdamas Kalėdų, pagerinote net 4 pasaulio rekordus. Kaip atrodė šis procesas? – 15min paklausė Ž.Gališanskio
– Kai žiemą ant vandens irkluoti šalta, daug treniruojamės ant vadinamųjų „Concept“ treniruoklių. Jie yra tokie populiarūs, kad vyksta pasaulio čempionatai, fiksuojami pasaulio rekordai. Su telefonu prisijungiama į sistemą, keliama ant treniruoklio nuirkluota distancija. Iš viso yra 13 skirtingų distancijų – 100 m, 500 m, 1 km ir taip distancijos auga iki maratono – 42 kilometrų.
Savo amžiaus grupėje (30–39 m.) pradėjau nuo pusvalandžio pasaulio rekordo. Šiaip seniai žinojau, kad yra tų rekordų. Ieva Adomavičiūtė turi du pasaulio rekordus. Jei neklystu, 1 ir 2 km distancijų.
Pavykus pasiekti vieną, sugalvojau pabandyti dar ir kitą. Taip vienas po kito ir dabar turiu jau 4 rekordus.
– Kuris rekordas pareikalavo daugiausia jėgų ir ryžto?
– Turbūt sunkiausias buvo 4 minučių, nes turėjau laikyti patį stipriausią galingumą iš visų tų rekordų. Pavyzdžiui, pusmaratonio rekordas truko 1 val. 13 min. Šiaip labai ilgai, bet pats intensyvumas nėra toks didelis. Tą valandą laiko laktatas nėra labai aukštas ir tiesiog reikia prakentėti, tą laiką atlikti ritmingai, pasirinkus teisingą tempą, galingumą.
4 minučių rekorde buvo labai didelis intensyvumas, yrių tempas per minutę. Pareikalavo daugiausia jėgų. Vėliau atsigavimas turbūt buvo pats sunkiausias, nes po to rekordo pakėliau aukščiausią laktatą, vadinamąjį organizmo užsirūgštinimą.
– Kiek buvo atlikta bandymų, siekiant pagerinti šiuos rekordus?
– Pačių rekordo bandymų neatlikau. Tokių konkrečių distancijų nesu daręs, tačiau visų šių rekordų pasiruošime dariau tokias treniruotes, per kurias pasitikrinau savo prognozuojamą rezultatą.
Pavyzdžiui, imant 4 minučių rekordą, turėdamas nedaug poilsio, bandžiausi 4 kartus po minutę. Bandžiau intensyvumą, kurį galėčiau palaikyti. Kai pasitikrinau, laikiau jį geresnį, nei buvo tuometinis rekordas, tad save nuteikiau taip, jog turėčiau tą rekordą pagerinti.
– Kokios mintys sukasi galvoje ekrane pamačius tuos rekordinius skaičius?
– Pasitenkinimas savimi, kad pavyko įveikti užsibrėžtą tikslą. Žiemos sezoną dažniausiai būna tokios ganėtinai nuobodžios treniruotės, nes nebūna tokių emocionalių dalykų. Aišku, savo treniruočių rezultatus pagerinti smagu, bet čia yra toks viso pasiruošimo grandiozinis dalykas, nes tai nutinka labai retai.
Rekordai yra skirti tam, kad juos sulaužytum. Manau, kad ir mano rekordai kada nors bus pagerinti. Iš 13 rekordų turėti net 4 tikrai malonu. Smagus dalykas. Atrodo, kad namuose treniruojuosi ne tik sau, bet ir tuo pat garsinu Lietuvą, irklavimą Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Visa irklavimo bendruomenė stebi, mato ir gali džiaugtis.
– Ar pavyko sukelti buvusių rekordininkų reakcijas?
– Taip. Minėtas 4 minučių rekordininkas suomis Joonas Kuivalainenas pagyrė.
– Galbūt jau esate užsibrėžęs naują tikslą?
– Taip. Norėčiau pagerinti 1 km rekordą, kuris yra pagal dabartinę mano sporto šaką – pakrančių irklavimą, kur viskas vyksta jūroje, bet trunka iki 3 min.
Dabartinis rekordas yra 2 min. 45 sek. Tai yra tiesiogiai tai, ką aš darau pakrančių irklavimo metu – tokios pat trukmės rekordas. Toks labai simbolinis, stiprus rezultatas. Daug galingesnis nei mano užfiksuotas 4 min. rezultatas.
Artėjantis tikslas turbūt būtų toks. Iš pradžių reiktų pailsėti po pasiekto rezultato 2 km distancijoje, bet planuose yra.
– Ar teko sulaukti kokio nors apdovanojimo iš federacijos?
– Ne. Šiuo metu iš federacijos – nieko. Grįžus iš rugsėjį vykusio pasaulio čempionato federacija kažkaip neigiamai, nežinau, labai negatyviai... gal dėl to dabartinio vyr. trenerio Martyno Masilinio požiūrio, nes yra klasikinis ir pakrančių irklavimas.
Pakrančių irklavime viskam ruošiamės, viską darome atskirai ir klasikinio irklavimo vyr. treneriui tai nepatinka. Federacija šiuo metu yra nusisukusi, nes grįžus iš pasaulio čempionato nutraukė visą finansavimą, nieko neskiria pasiruošimui. Aš ir kiti keli pakrančių irkluotojai sportuojame, ruošiamės iš savų lėšų. Federacija kaip ir ignoruoja.
– Kur išsiskiria jūsų ir federacijos, vyr. trenerio požiūriai?
– Gal tiesiog toks trenerio noras viską kontroliuoti vienam pačiam. Jis neoficialiai yra išstatęs tam tikras sąlygas federacijai, kad jis liktų treniruoti Lietuvoje. Jam federacija leidžia daryti, ką jis nori. Jis renkasi kaip nori, treniruoja kelių šalių rinktines ir pagal tai dėlioja, planuoja stovyklas kitiems metams.
Į mus, kaip pakrančių irkluotojus, nė kiek neatsižvelgia. Pavasarį suplanuotos stovyklos vyks Bulgarijos viduryje, kur iki artimiausios jūros yra apie 300 km. Niekas net nesileidžia į kažkokias kalbas, kad būtų skirtos lėšos, vyktų atskiras pakrančių irkluotojų pasiruošimas prie jūros, ant bangų.
Gal toks vyr. trenerio diktatūriškas požiūris į visą sportą. Jis nori valdyti viską pats, prisiimti visus laurus ir apdovanojimus pats sau, o mes, keli esantys irkluotojai skiname medalius, rodome rezultatus ir jam tas nepatinka, ne viskas vyksta ne pagal jį, ne jo paliepimu.
Visi treniruočių planai yra rašomi mano paties. Treniruojuosi visiškai savarankiškai jau nuo pavasario, be jokio trenerio įsikišimo.
Federacija netgi šiek tiek skleidžia melą tarptautiniuose straipsniuose ir čia, Lietuvoje. Teigiama, kad vyr. treneris padeda ir pakrančių irkluotojams, nors iš tiesų jis nėra matęs nė vienos mūsų treniruotės, nėra paskambinęs, paklausęs, kaip sekasi, pasiūlęs padėti.
Šiuo metu situacija tokia labai nemotyvuojanti, tačiau susikuriu tokius tikslus kaip šie pasaulio rekordai ir stengiuosi juos įgyvendinti. Tai įneša tokio džiaugsmo.
– Kodėl, jūsų nuomone, federacija renkasi vyr. trenerio, o ne jūsų, sportininkų, pusę?
– Turbūt dėl to, kad visų pirma mūsų pakrančių irklavimo olimpinėje rinktinėje yra labai nedaug – 2 merginos ir 2 vaikinai. Palyginus, klasikiniame irklavime galima turėti daug daugiau sportininkų – 10, 13, 15... Nusisukuma dėl to daugumos faktoriaus.
Kita priežastis yra ta, jog federacija labai tiki šiuo treneriu ir nenori jo prarasti. Prieš tai jis dirbo Rusijoje, tuomet, kai prasidėjo karas, vėl parbėgo atgal į Lietuvą. Dabar vėl galbūt turėjo kokių nors pasiūlymų treniruoti kitas rinktines.
Jis tuos pasiūlymus priėmė ir šiuo metu treniruoja tris rinktines – uzbekų, Lietuvos ir gal dar kažkokią. Kadangi federacija labai tiki tuo, jog jis gali paruošti gerus sportininkus, nori jį išlaikyti ir visą valdžią atidavė jam.
– Kokias prošvaistes įžvelgiate?
– Kol kas šiandien tiesiog laukiame kovo mėnesio, kai vyks tarptautinio olimpinio komiteto kongresas. Jo metu bus paskelbtos tikslios atrankų datos į 2028-ųjų olimpines žaidynes. Bus nustatytos tikslios valčių klasės, kiekiai, kiek pateks sportininkų.
Nuo tos dienos pakrančių irklavimas oficialiai taps olimpine rungtimi. Tada su federacija bandysime tartis, kad padėtų ruoštis, surengtų stovyklą, nuvežtų į kokias nors varžybas. Dabar jie sako, kad pakrančių irklavimas nėra olimpinė sporto rungtis ir nieko nefinansuos, nenumato jokių stovyklų. Visos dabar vykstančios kontrolinės varžybos yra orientuotos tik į klasikinį irklavimą, kaip buvo prieš metus, dvejus ar trejus – niekas nepasikeitė. Nėra jokių papildomų pasirengimų.
Po pasaulio čempionato buvo toks smūgis, nes, atrodo, grįžome su medaliais, tačiau visas finansavimas iškart nutrauktas, tarsi esame nereikalingi. Labai keistas požiūris, nors yra tikrai daug perspektyvų.
Laukiame kovo mėnesio, treniruojamės. Per pastaruosius keletą metų dabar mano fizinė forma yra pati geriausia. Dabar klasikiniame irklavime fiksuoju geresnius rezultatus, nei kad fiksavau tada, kai treniravausi pas tą vyr. trenerį.
Niekad nebuvo sudaromi individualūs planai. Numetamas planas masei ir jeigu kažkas išlieka, tai gal kažkur rezultatą parodys, o visi kiti dažniausiai būna duobėje. Nors irkluotojų daug, bet pastaraisiais metais buvo tik vienetai gerų rezultatų. Dauguma – prastoki.
– Iki kovo mėnesio dar būsite nežinomybėje. Tokiu metu olimpinė viltis veda į priekį?
– Taip. Tikėjimas savimi. Tikiu, kad viskas bus gerai ir visos rungtys bus patvirtintos, nes dabar, gruodžio mėnesį, buvo patvirtinta 2026-aisiais Dakare vyksiančių jaunimo olimpinių žaidynių rungtis. Tai – pirmas atvejis istorijoje.
Jaunių olimpiadoje bus pilna olimpinė komanda. Tai duoda vilčių, kad taip bus ir Los Andželo olimpinėse žaidynėse. Gyvename ta viltimi, dirbame. Nepasiduodu, stengiuosi, kovoju ir tikiuosi, kad viskas bus gerai.
Suprasti akimirksniu
- 15min susisiekė su Lietuvos irklavimo federacijos generaliniu sekretoriumi Sauliumi Ritteriu.
- „Federacija vienareikšmiškai nusisukusi nėra ir palaiko Žygimantą Gališanskį. Organizavome Žygimantui ir kitiems pakrančių irklavimo atstovams dalyvavimą pasaulio ir Europos čempionatuose, nors olimpinių žaidynių programoje nėra aišku, kurios rungtys dar bus patvirtintos“, – kalbėjo S.Ritteris.
- Federacijos atstovas tikino, jog sausio mėnesį visiems sportininkams Trakuose bus organizuojama centralizuota stovykla. Į ją bus pakviestas ir Žygimantas.
- Paklaustas apie nutrauktą finansavimą, S.Ritteris teigė, jog tai – netiesa.
- „Sportininkai, kurie gauna valstybės stipendijas, turi tam tikras galimybes treniruotis, naudotis inventoriumi. Žygimanto atskiru prašymu buvo skirtas inventorius jam treniruotis namuose. Kiekvienas treniruojasi savo miestuose. Jis išreiškė poreikį treniruotis namuose, tad skyrėmė jam visą inventorių, kurio jis prašė. Kalbėdamas apie atskirą finansavimą, turbūt omenyje jis turi maistpinigių mokėjimą. Jei neorganizuojame treniruočių stovyklų, mes maisto išlaidų kompensuoti neturime teisės. Finansavimas nėra nutrauktas. Pagal bendrą priemonių planą yra nustatyta, koks finansavimas buvo skiriamas tam tikru laikotarpiu“, – tikino generalinis sekretorius.
- „Pakrančių irklavimo atstovams, kurie negauna valstybės stipendijų, federacija radusi privatų rėmėją tiesiogiai skiria finansavimą“, – pridėjo S.Ritters.
- Buvęs irkluotojas teigia, jog dabartinė federacijos strategija yra bendrų centralizuotų stovyklų rengimas, nesudarant jokių išimčių. Atskiros stovyklos pakrančių irkluotojams kol kas nėra rengiamos, nes dar nėra galutinai patvirtinta olimpinė rungtis. Nežinoma, kiek federacija turės kvotų. Su lyderiaujančiais pakrančių irkluotojais turėtas atskiras pokalbis ir jiems įvardinta, jog dabar visi turi ruoštis bendrai ir dėl logistinės situacijos pradėti irklavimo sezoną ant vandens kartu su visa komanda. Gavę patvirtinimą dėl pakrančių irklavimo rungčių olimpinių žaidynių programoje, priemonių planas bus pakoordinuotas, federacija atitinkamai prisitaikys ir atsižvelgs į poreikius.
- Kalbėdamas apie vyr.trenerį, S.Ritteris patikino, jog praėjusiais metais, prieš pasaulio čempionatą, treneris M.Masilionis buvo atsakingas už priemonių plano siūlymų teikimą ir patvirtinimą. Federacija taip pat samdė atskirą trenerį, kuris dirbo su pakrančių irklavimo atstovais.
- „Nenorėčiau spekuliuoti ir vertinti santykių, nes pasitaiko įvairių situacijų. Bet, mano akimis, iš trenerio pusės yra normalus, darbinis, profesionalus santykis su sportininkais ir norisi tikėti, kad patys atletai pagarbiai vertina specialistų pastangas padėti jiems siekti aukščiausių tikslų. Visi esame profesionalai, tad net ir kilus darbiniams nesutarimams, tiek sportininkai, tiek treneriai gali kreiptis į federaciją ir visi kartu galime surasti iškilusių bėdų sprendimo būdus“, – apie santykį tarp vyr. trenerio ir sportininkų kalbėjo S.Ritteris.
