– Kada ir kaip pradėjai ledo ritulininko karjerą? Kodėl pasirinkai šį sportą?
– Mano tėtis buvo ledo ritulininkas, žaidė Lietuvos ledo ritulio rinktinėje. Jis mane atvedė į treniruotę Elektrėnų ledo rūmuose, kai man buvo 4,5 metų.
– Kodėl nežaidi „Energijos“ komandoje kaip ir tavo tėtis?
– „Balticos“ ekipoje matau daugiau perspektyvų. Tai profesionali komanda, žaidžianti tarptautiniu lygmeniu.
– Koks tavo išsilavinimas?
– Kol kas vidurinis, tačiau planuoju mokytis toliau.
– Kokį automobilį norėtum turėti?
– Apie automobilius dar negalvoju, labiau norėčiau pakeliauti.
– Ar skaičiuoji savo įmuštus įvarčius?
– Tikrai ne, tačiau kartais pasižiūriu oficialią MHL statistiką.
– Kokias užsienio kalbas moki?
– Anglų bei rusų.
– Ar turi geriausių draugų „Balticos“ ekipoje?
– Geriausiai sutariu su visais lietuviais (V. Rasteniu, E. Sadausku, A. Rybakovu, E. Rybakovu). Gimtąja kalba bendrauti lengviausia.
– Kokia tavo mėgstamiausia spalva?
– Oranžinė (viena iš komandos spalvų).
– Kada pirmą kartą paragavai alkoholio?
– Per savo 18-ąjį gimtadienį (šypsosi).
– Ar esi kam nors alergiškas?
– Kol kas nepastebėjau.
– Kada bus „plotas“?
– Bet kada, tik pasiskambinkit (juokiasi).
– Ką veiksi gegužės 2 dieną?
– Skrisiu į Turkiją.
– Ko tikiesi iš „Balticos“ sirgalių ir ką jiems norėtum pasakyti?
– Tikiuosi, kad ir toliau jie palaikys komandą kaip iki šiol. Labai noriu jiems padėkoti, kad palaikydavo mus ir tada, kai pralaimėdavome. Norėčiau, kad jie mūsų nepamirštų ir kitą sezoną, o mes savo ruožtu stengsimės jų nenuvilti bei padovanoti kuo daugiau pergalių.
