Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 vasario 4d. 12:01

Dėl žmonių teisių kovojančių balsai skamba apie Pekino olimpinių žaidynių boikotą

Iki Pekino olimpinių žaidynių likus metams, girdisi raginimai boikotuoti renginį.
„Scanpix“ nuotr. / Iki Pekino olimpinių žaidynių likus metams, girdisi raginimai boikotuoti renginį.

Pekinas skaičiuoja 365 dienas, likusias iki žiemos olimpinių žaidynių. Tačiau didįjį sporto renginį Kinijoje supa daug svarbių klausimų: ar gali olimpinės žaidynės vykti šalyje, kurioje nepaisoma žmonių teisių? Ką apie tai galvoja Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ir jo rėmėjai? Ar gali TOK užrišti drąsių sportininkų lūpas?

Dėl sporto arenų statybų 2022 metų žiemos olimpinėms žaidynėms Kinijai skauda galvą mažiausiai, nes Pekinas jau rengė vasaros žaidynes 2008 metais. Varžybų pastatai jau parengti, o visi kiti svarbūs darbai planuojami baigti iki šios vasaros.

Atrodytų, nėra dėl ko nerimauti 2021 metų vasario 4 dieną – likus lygiai metams iki žiemos olimpinių atidarymo šventės.

„Scanpix“ nuotr./Iki Pekino olimpinių žaidynių likus metams, girdisi raginimai boikotuoti renginį.
„Scanpix“ nuotr./Iki Pekino olimpinių žaidynių likus metams, girdisi raginimai boikotuoti renginį.

Tačiau prie žaidynių artinasi didelė audra – Kinija iš visų pusių kaltinama žmonių teisių pažeisimais, tarp jų ir genocidu prieš daugiau nei 1 mln. uigūrų ir kitų musulmonų tikėjimo tautinių mažumų atstovų Sindžiango regione.

Kitaip nei 2008-aisiais, naujoji olimpiečių karta kalba garsiai. Dabar atletai nebijo kalbėti apie jiems rūpimus socialinius įvykius bei diskriminaciją – jie prieštarauja Tarptautinio olimpinio komiteto suvaržymams, draudžiantiems per olimpines žaidynes kalbėti viešai apie tai, kas jiems rūpi.

Be to, dar ir COVID-19 pandemijos problemos nenuslūgo ir grasina po šešių mėnesių vyksiančioms Tokijo vasaros olimpinėms žaidynėms.

Kinija skelbia, kad jos gebėjimai kontroliuoti virusą per užsidarymus, karantinus, susirgusių kontaktų nustatymus ir nuoseklius kaukių dėvėjimus turėtų išspręsti pandeminius rūpesčius.

„Scanpix“ nuotr./Kinijos prezidentas Xi Jinping'as
„Scanpix“ nuotr./Kinijos prezidentas Xi Jinping'as

Be to, žiemos olimpinės žaidynės yra mažesnės už vasaros – 3 tūkst. sportininkių vietoj 11 tūkst.

„Mes esame visiškai įsitikinę, kad surengsime puikias ir nuostabias žiemos olimpines žaidynes“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas šią savaitę.

Žvilgsniai krypsta į rėmėjus

Nors absoliutus boikotas yra mažai tikėtinas, sportininkai ir 14 svarbiausių TOK rėmėjų yra tie, į kuriuos krypsta už žmonių teises kovojančiųjų žvilgsniai.

Tokios kompanijos kaip „Coca-Cola“, „Airbnb“, „Procter & Gamble“, „Samsung“, „Panasonic“, „Visa“, „Toyota“ ir kitos TOK sumoka iš viso apie 1 mlrd. dolerių per ketverių metų olimpinį ciklą.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas teigė, kad jo šalies boikotas yra galimas. Naujasis JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas taip pat pareiškė, tikintis, kad Kinijoje buvo vykdomas genocidas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nesileis įbauginamas boikotu, – elektroniniame laiške sakė Steve'as Tsangas, Londono universiteto SOAS Kinijos instituto direktorius. „Xi vyriausybė grasins sugriauti bet kurio boikote panorusio dalyvauti sportininko ekonominę ateitį ir visus bandys atgrasyti“, – prognozavo S.Tsangas.

Pasaulinis uigūrų kongresas jau praminė būsimą renginį „Genocido žaidynėmis“ ir paprašė TOK perkelti olimpines žaidynes iš Kinijos.

Kovos už žmonių teises 180-ies grupių koalicija išsiuntė viešą laišką, kviečiantį diplomatiniam boikotui.

Ši koalicija atstovauja Tibeto, Vidinės Mongolijos, Honkongo gyventojams, uigūrams ir kitiems.

„Scanpix“ nuotr./Iki Pekino olimpinių žaidynių likus metams, girdisi raginimai boikotuoti renginį.
„Scanpix“ nuotr./Iki Pekino olimpinių žaidynių likus metams, girdisi raginimai boikotuoti renginį.

Paklaustas apie viešą laišką, Kinijos atstovas Wang Wenbinas pareiškė, kad „tai yra bandymai sutrukdyti įprastą pasirengimą, o pasitelkti olimpines žaidynes kaip politinį motyvą yra nepateisinama. Toks elgesys nebus palaikomas tarptautinės bendruomenės ir nesulauks sėkmės.“

Tarptautinis olimpinis komitetas irgi įprastai ignoruoja kovotojų už žmonių teises reikalavimus, dažniau liaupsindamas Xi Jinpingą.

„Scanpix“ nuotr./Kinijos prezidentas Xi Jinping'as
„Scanpix“ nuotr./Kinijos prezidentas Xi Jinping'as

Praėjusią savaitę TOK prezidentas Thomas Bachas pareiškė Kinijos valstybinei žiniasklaidai, kad pasirengimas žaidynėms yra „kone stebuklas.“

TOK sako, kad jų reikalas yra rūpintis sportu, nors iš tiesų tai yra politinis organas, turintis stebėtojo statusą Jungtinėse Tautose. Savo pareiškimuose apie olimpines žaidynes TOK mini, kad „tai nereiškia, kad TOK palaiko politinę struktūrą, socialines aplinkybes ar žmonių teisių standartus šalyje.“

Ragina leisti atletams kalbėti

Pekinas taps pirmuoju miestu, kuris surengs ir žiemos, ir vasaros olimpines žaidynes.

TOK paskyrė žiemos olimpines žaidynes Kinijos sostinei 2015 metais, kai keli Europos pretendentai, tarp jų Oslas ir Stokholmas, pasitraukė dėl politinių ar finansinių priežasčių. Galiausiai TOK pasirinko Pekiną, kuris balsais 44:40 įveikė Kazachstano miestą Almatą.

„Tai tikrai saugus pasirinkimas, – tada sakė Th.Bachas. – Žinome, kad Kinija išpildo savo pažadus.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Thomas Bachas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Thomas Bachas

Kai kurių sportininkų laukia sudėtingi sprendimai iš politinės ir sveikatos perspektyvų. Didelė dalis olimpiečių ir paralimpiečių įprastai gauna vienintelę progą startuoti tokio masto renginyje, o dauguma varžosi nišinėse sporto šakose, kuriose uždarbis yra menkas.

Sportininkų balsai tikrai skambės garsiau nei bet kada Tokijuje, jei tik žaidynės galės vykti liepos 23 dieną – pandemijos įkarštyje garantijų vis dar nėra, o apklausos Japonijoje rodo, kad šeimininkai norėtų nukelti žaidynes.

Turėtų būti drąsesnių pareiškimų ir Pekine, kur žodžio laisvė yra stipriai suvaržyta.

TOK rašytinės taisyklės byloja: „jokia demonstracija, politinė, religinė ar rasinė propaganda neleidžiama olimpiniuose renginiuose, arenose ir kitose erdvėse.“

Ši taisyklė stebina vis labiau, o JAV olimpinis ir paralimpinis komitetai pareiškė, kad nebaus savo atletų, jei jie iškels aukštyn kumštį arba priklaups ant kelio ant olimpinės garbės pakylos.

TOK sportininkų komisija veikiausiai padarys pakeitimų taisyklėse, bet vargu ar pokyčiai bus tokie, kad patenkintų tuos olimpinius atletus, kurie nori drąsiai kalbėti apie diskriminaciją ir žmogaus teises.

„The Black Lives Matters“ judėjimas JAV argumentuoja, kad žmonių teisės nėra politinis subjektas.

„Kai mes atvyksime į Kiniją, tikėsimės, kad TOK suvoks, kaip svarbu skleisti žinią apie socialinę ir rasinę neteisybę, ir kad genocidas Kinijoje yra nepriimtinas, – sakė advokatų grupės „Global Athlete“ generalinis sekretorius Robas Koehleris. – TOK turėtų tai priimti. Mes negalime engti atletų. Turime juos palaikyti. Turime juos reklamuoti, o jei jie turi balsą, leisti juo naudotis.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

26:32
00:48
26:34

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką