„Mano olimpinė svajonė nesibaigė taip, kaip apie ją svajojau“, – įrašą socialiniuose tinkluose pradėjo 41-erių amerikietė, olimpine čempione tapusi kartą savo karjeroje – 2010-aisiais Vankuveryje.
„Tai nebuvo pasaka, tiesiog gyvenimas. Išdrįsau svajoti ir taip sunkiai dirbau, kad tai pasiekčiau. Greitojo nusileidimo rungtyje skirtumas tarp strateginės trajektorijos ir katastrofinės traumos gali būti vos 5 coliai (apie 12,7 cm, – past.).
Tiesiog atsidūriau per arti vartų, kai mano dešinė ranka užsikabino, aš apsisukau ir verčiausi. Mano plyšęs kelio raištis ir kitos praeities traumos neturėjo jokios įtakos šitam griuvimui“, – tęsė atletė.
„Deja, patyriau komplikuotą blauzdikaulio lūžį. Jo būklė šiuo metu stabili, bet reikės kelių operacijų, kad viskas būtų tinkamai sutvarkyta.
Nepaisant to, kad viskas nesibaigė taip, kaip tikėjausi, nepaisant to didžiulio skausmo, kurį patyriau, aš nieko nesigailiu.
Stovėdama prie starto turėjau neįtikėtiną jausmą, kurio niekada nepamiršiu. Žinojimas, kad turiu galimybę lenktyniauti dėl pergalės man buvo tarsi pergalė. Taip pat žinojau ir apie rizikas. Tai visada buvo ir visada bus neįtikėtinai pavojingas sportas.
Gyvenime, kaip ir kalnų slidinėjime, mes taip pat panašiai rizikuojame. Svajojame. Mylime. Šokame. Ir kartais nukrentame. Kartais dūžta mūsų širdys. Kartais nepasiekiame savo svajonių. Tačiau tai irgi yra gyvenimo grožis – mes bandome.
Aš bandžiau. Svajojau. Šokau.
Jeigu norite kažko pasisemti iš mano kelionės, tikiuosi, kad tai bus drąsa trokšti didžių dalykų. Gyvenimas yra per trumpas, kad nebandytume, nes vienintelė nesėkmė yra nebandyti.
Aš tikiu tavimi taip, kaip ir tu tikėjai manimi. Su meile, LV“, – jautrų įrašą užbaigė legendinė kalnų slidininkė.
Priminsime, kad jos nelaimė nutiko sekmadienį, kai 41-erių L.Vonn ryžosi leistis nuo kalno Milano-Kortinos žaidynėse net ir būdama sunkiai traumuota – dar prieš žaidynes jai plyšo kairiojo kelio priekinis kryžminis raištis.
Legendinės kalnų slidininkės, 2010-ųjų olimpinės čempionės, nusileidimas sekmadienį užtruko vos 13 sekundžių. Didžiuliu greičiu skriejusi sportininkė kliudė vartus, prarado kontrolę ir skausmingai vertėsi.
Tūkstančius žiūrovų vietoje ir milijonus prie televizorių ekranų ištiko šokas – L.Vonn kurį laiką nejudėjo.
L.Vonn trasą paliko tik gelbėtojų sraigtasparniu.
Amerikietė buvo nugabenta į Ca'Foncello ligoninę, kuri netrukus pranešė apie atliktą ortopedinę operaciją ir stabilizuotą lūžusią kairiąją koją.
Pirmadienį, remdamasi savo šaltiniais, naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad L.Vonn buvo atliktos dvi operacijos.
Priduriama, kad operacijas atliko vietiniai aukščiausio lygio specialistai, o kartu dalyvavęs asmeninis L.Vonn gydytojas atliko asistento vaidmenį.
„Olimpietę operavo jungtinė italų ortopedijos ir plastikos chirurgų komanda. Procedūros buvo skirtos išvengti komplikacijų, susijusių su patinimu ir kraujavimu“, – rašė „Reuters“.
Po L.Vonn nelaimės imta kelti klausimus, ar sprendimas leisti varžybose dalyvauti traumuotai sportininkei buvo teisingas?
„Aš tvirtai tikiu, kad tai turi nuspręsti pats dalyvis, – tokius klausimus atrėmė Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) prezidentas Johanas Eliaschas.
– Šiuo atveju, pati L.Vonn geriausiai žino savo traumų situaciją. Taip pat labai svarbu suprasti, kad tas incidentas, kuris nutiko, buvo neįtikėtinai nelaimingas atsitiktinumas. Vienas iš tūkstančio. Ji priartėjo per arti vartų, tuomet įstrigo ir ėmė suktis ore.“
„Ji galėjo treniruotis ir priėmė sprendimą lenktyniauti. Tai buvo jos sprendimas, pasitarus su patyrusia savo komanda“, – antrino Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) sporto direktorius Pierre'as Ducrey.
