Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 lapkričio 9d. 18:39

Į žiemos olimpiadą Pekine beldžiasi rekordinis skaičius lietuvių

Andrejus Drukarovas, Saulius Ambrulevičius su Allison Reed ir Vytautas Strolia.
LTOK, „Scanpix“ ir A.Ivanovo nuotr. / Andrejus Drukarovas, Saulius Ambrulevičius su Allison Reed ir Vytautas Strolia.
Kinijos sostinė Pekinas kitų metų vasarį taps pirmuoju miestu istorijoje, surengusiu vasaros ir žiemos olimpines žaidynes. Graikijoje įžiebta olimpinė ugnis jau pasiekė Pekiną, o į milijoninį megapolį ir Kinijos kalnų kurortus mažiau nei po šimto dienų rinksis garsiausi ir pajėgiausi žiemos šakų sportininkai. Tarp jų – ir lietuviai.

Žiemos žaidynių Lietuvos olimpinė delegacija nebūna gausi, bet Pekine gali būti pasiektas rekordas, rašo „Olimpinė panorama“.

Nors atranka dar nesibaigė, jau dabar beveik aišku, kad lietuviai tikrai turės visą vyrų biatlono komandą ir mažiausiai vieną moterį. Keturių vyrų biatlonininkų Lietuva į žaidynes dar nė karto nebuvo išsiuntusi.

Keturias vietas olimpiniame traukinyje turėtų užimti lygumų slidininkai, dvi – kalnų slidininkai, taip pat į Kiniją keliaus ledo šokėjų pora, kuri jau turi garantuotą kelialapį į Pekiną.

Kai kurios žiemos sporto šakų federacijos jau prarado visas galimybes išsiųsti savo atstovą į 2022 m. vasario 4–20 d. Pekine vyksiančias žaidynes, tad jau mąsto apie 2026-ųjų Milano ir Kortinos d‘Ampeco žaidynes.

Dailusis čiuožimas

Ledo šokėjai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius kelialapį į Pekino žaidynes gavo pirmieji iš žiemos šakų atstovų ir tai padarė pirmuoju bandymu. Pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate kovo pabaigoje Švedijoje jie užėmė penkioliktą vietą ir tai Lietuvai lėmė kelialapį į svarbiausią sporto renginį.

Ž.Gedvilos ir Scanpix nuotr./Saulius Ambrulevičius, Allison Reed ir Gitanas Nausėda
Ž.Gedvilos ir Scanpix nuotr./Saulius Ambrulevičius, Allison Reed ir Gitanas Nausėda

Tačiau ledo šokėjų viltis išvykti į Pekiną daužo griežtos Lietuvos pilietybės suteikimo taisyklės. Prezidentas Gitanas Nausėda kartą jau atmetė amerikietės A.Reed prašymą suteikti jai mūsų šalies pilietybę, motyvuodamas tuo, kad „nėra duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų asmens ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai“.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė teigia gerbianti prezidento nuomonę, bet tikisi, kad ją dar pavyks pakeisti.

„Pasikeitus aplinkybėms ketiname dar kartą kreiptis į prezidentą, prašydami pilietybės A.Reed“, – prasitaria L.Vanagienė.

Tos pasikeitusios aplinkybės – per pirmąsias šio sezono varžybas Vengrijoje užimta antra vieta bei šuolis pasaulio reitinge.

Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) dailiojo čiuožimo varžybose „Budapest Trophy 2021“ A.Reed ir S.Ambrulevičius surinko 181,01 taško, pirmajai vietai pralaimėdami tik keturiomis šimtosiomis taško.

Per šias varžybas Lietuvos pora gerino savo rezultatus, kuriuos pasiekė pasaulio čempionate iškovodama olimpinį kelialapį.

Be to, pasauliniame reitinge, kuriame dabar 125 reitinguojamos poros, A.Reed ir S.Ambrulevičius iš 21 pozicijos pakilo į 17-ąją.

„Tas skaičius daug pasako“, – įsitikinusi L.Vanagienė, kuri aistringai kovoja dėl A.Reed teisės atstovauti Lietuvai Pekine, nes neabejoja, kad amerikietė įrodė esanti to verta.

„Lietuva į Pekino žaidynes kol kas turi vienintelį garantuotą kelialapį, kurį iškovojo ledo šokėjai. Neseniai baigėsi Tokijo vasaros žaidynės, į kurias nepakliuvo daug pajėgių sportininkų, o mes jau turime kelialapį, bet pajėgiausia pora kol kas neturi galimybių juo pasinaudoti, nors viską padarė vienu ypu – pataikė ir tritaškius, ir baudas, niekur nepaslydo. Jai net nereikėjo dalyvauti specialioje atrankoje“, – paaiškina L.Vanagienė.

A.Reed jau dalyvavo 2010 m. Vankuverio žaidynėse, kur su Otaru Japaridze atstovavo Sakartvelui. Ten jie užėmė 22 vietą. Pasak L.Vanagienės, amerikietės svajonė, kad į olimpines žaidynes išvyktų pajėgiausias jos partneris S.Ambrulevičius.

„Allison labai stengiasi, finansiškai prisideda prie treniruočių – nežinau kito tokio sportininko, kuris tiek investuotų į tobulėjimą, ji siekia tikslo ir tiki, kad viskas bus gerai“, – sako L.Vanagienė.

Pajėgiausia Lietuvos ledo šokėjų pora treniruojasi Monrealyje (Kanada) su geriausiais treneriais, yra pakviesta į vieną „Gran Prix“ etapą lapkritį Grenoblyje (Prancūzija), turi galimybių gauti kvietimą ir į dar vieną šių varžybų etapą. O į „Grand Prix“ kviečiamos tik elitinės pasaulio poros.

A.Reed ir S.Ambrulevičiaus planuose – ir „Challenger“ serijos varžybos lapkritį Grace (Austrija). Kitų metų sausį ledo šokėjai dalyvaus Europos čempionate, kuris vyks Taline (Estija).

AJTL nuotr./Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala
AJTL nuotr./Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala

Jei vis dėlto A.Reed nebūtų suteikta Lietuvos pilietybė, pajėgiausią ir pasaulio elitui priklausančią porą Pekino žaidynėse pakeistų Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala.

„Tačiau ši pora drauge šoka tik antrus metus. Jos net nėra pasaulio reitinge, tad nėra, ko lyginti. Turime išskirtinę porą, kurią mato ir pripažįsta visas pasaulis ir kurios rezultatai yra puikūs, tai kodėl reikėtų atimti iš jos galimybę atstovauti Lietuvai ir garsinti jos vardą Pekine, į kurį kelialapį pati ir iškovojo?“ – retoriškai klausia L.Vanagienė.

Biatlonas

Nors atranka į Pekino žaidynes oficialiai baigsis kitų metų sausio 16 d., Lietuvos biatlono federacija jau dabar džiūgauja: tik neįtikėtinos ir sunkiai įsivaizduojamos nesėkmės galėtų atimti teisę pirmą kartą istorijoje olimpinėse žaidynėse registruoti visą vyrų komandą.

„Turėtų labai nesisekti, kad taip nutiktų“, – prasitaria Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas.

Pagal patvirtintą atrankos sistemą komandos, Tautų įskaitoje užimančios ne žemesnę kaip dvidešimtą vietą, gauna komandinius kelialapius. Tai reiškia, kad olimpinėse žaidynėse gali dalyvauti keturi šalies biatlonininkai. Lietuvos sportininkai Tautų taurės įskaitoje dabar užima šešioliktą vietą ir turi mažai galimybių kristi žemiau nei dvidešimtukas.

Andrei Ivanov nuotr./Vytautas Strolia
Andrei Ivanov nuotr./Vytautas Strolia

Dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos biatlonininkų atrankos į Pekiną sezonas ištįso iki pusantrų metų. Įskaitinėse varžybose skaičiuojami geriausių pasirodymų taškai, kurie lemia vietą Tautų įskaitoje ir komandinius kelialapius.

Lietuvos biatlono rinktinės smogiamasis ketvertas – Vytautas Strolia, Karolis Dombrovskis, Tomas Kaukėnas ir Linas Banys – jau parodė rezultatus, leidžiančius jiems startuoti kaip komandai ir Pekine. Tiesa, į žaidynes pretenduojantis sportininkas privalo būti įvykdęs olimpinį normatyvą. Visi rinktinės kandidatai yra įvykdę šią sąlygą.

„Net jei likusį atrankos laiką nesisektų, dabartinio rezultato mums turėtų pakakti. Tai istorinis įvykis“, – džiaugiasi A.Daugirdas.

Olimpinėse žaidynėse turėdami vyrų komandą, lietuviai dalyvautų ne tik individualiose arba sprinto ar, priklausomai nuo rezultatų, ir persekiojimo bei masinio starto varžybose. Jie pirmąsyk olimpinėse žaidynėse išbandytų klasikinę estafetę, kurioje startuotų visi keturi vyrai.

Cristian Manzoni, IBU nuotr./Gabrielė Leščinskaitė
Cristian Manzoni, IBU nuotr./Gabrielė Leščinskaitė

Yra vilčių, kad vyrai su moterimis olimpinėse žaidynėse dalyvaus ir mišrios estafetės varžybose. Tačiau tam reikia, kad į Pekiną vyktų bent dvi Lietuvos atstovės.

Moterys Tautų įskaitoje nepatenka į dvidešimtuką. Tačiau žemiau esančių šalių sportininkės dar gali patekti į žaidynes individualiai. Vienai šaliai – ne daugiau kaip du kelialapiai, bet sportininkė šiame reitinge privalo užimti tam tikrą vietą. A.Daugirdo tikinimu, ne žemesnę kaip dešimtą. Dar du kelialapiai priklauso Pekino žaidynių šeimininkės Kinijos atstovėms.

Natalija Kočergina šiame Tarptautinės biatlono federacijos (IBU) reitinge dabar yra penkta, Gabrielė Leščinskaitė – vienuolikta.

„Gabrielė – ant ribos vykti į žaidynes, bet noriu tikėti, kad ji dar gerins savo rezultatus, galiausiai paklius į dešimtuką ir vyks su Natalija į žaidynes. Tad, jei viskas klostysis sėkmingai, Pekine galėsime turėti net šešis biatlonininkus. Tiek dar niekada neturėjome“, – sako A.Daugirdas.

Su Lietuvos olimpinės biatlono rinktinės kandidatais jau pusmetį treniruojasi 22 metų naujokė Lidija Žurauskaitė. Tobulėjanti biatlonininkė atsisakė Rusijos, kurioje gimė ir augo, pilietybės ir siekia atkurti Lietuvos pilietybę, kurią turėjo jos senelis iš tėvo pusės.

„Nededame vilčių, kad Lidija išvyks jau į šias žaidynes. Nors jai suteikta teisė atkurti pilietybę, iš pradžių reikia susitvarkyti dokumentus: laukiame pažymos iš Rusijos apie tai, kad ji atsisakė Rusijos pilietybės. Be šios pažymos L.Žurauskaitė negali gauti lietuviško paso, o be paso negali būti registruota į oficialias įskaitines varžybas ir atstovauti Lietuvai“, – paaiškina A.Daugirdas.

Lietuviškų šaknų turinti perspektyvi biatlonininkė Rusijoje buvo pastebėta prieš maždaug dvejus metus. Nuo tada šalies Biatlono federacijos atstovai mynė Migracijos departamento slenkstį, prašydami atkurti pilietybę L.Žurauskaitei, kurios net pavardė per keletą kartų̃ liko lietuviška ir Lidija tuo labai didžiuojasi.

„Mūsų prašė sudėtingiausių dalykų, ieškojome archyvuose įrodymų. Net, pavyzdžiui, klausė, ar galime pateikti bilieto kopiją, kad Lidijos senelis tikrai išvyko iš Lietuvos iki 1939 metų birželio mėnesio, nors ir pateikėme įrodymus, kad jis kilęs iš Prienų. Galiausiai pavyko viską sutvarkyti, liko paskutinis žingsnis – sulaukti pažymos apie tai, kad Lidija atsisakė Rusijos pilietybės, o šio dokumento galime sulaukti rytoj, bet galime ir po pusmečio“, – dėsto A.Daugirdas.

Dabar Lidija treniruojasi Lietuvoje, gyvena Ignalinoje ir laukia paso. „Kol kas ji šiek tiek atsilieka nuo Natalijos ir Gabrielės, bet, kiek kalbėjome su treneriais, yra perspektyvų, kad sugebės įveikti Pasaulio taurės varžybų normatyvą, kuris daug griežtesnis nei pasaulio čempionato ar olimpinis. Į Pasaulio taurės varžybas patenkančius sportininkus drąsiai galima vadinti elitiniais“, – teigia A.Daugirdas.

Lietuvos biatlono rinktinė jau pradėjo rimtai rengtis žaidynėms. Austrijos ir Italijos Alpėse sportininkai pratinasi prie aukštikalnių, nes Pekine biatlono varžybos vyks 1700 m aukštyje.

Vyrų ir moterų komandos iki žaidynių dar dalyvaus šešiuose Pasaulio taurės varžybų etapuose, kuriuose toliau rinks reitingo taškus. O oficialiai olimpinis sezonas prasideda lapkričio 25-ąją IBU taurės etapo sprinto rungtimi Švedijoje, kurioje vėliau bus ir pirmasis Pasaulio taurės varžybų etapas.

Moterys reitingo taškus papildomai rinks ir IBU taurės turnyre.

Slidinėjimas

Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Remigijus Arlauskas patenkintas, kad lygumų slidininkai olimpinėse žaidynėse turės keturis atstovus – po du vyrus ir moteris.

Naujoji atrankos sistema praėjusį sezoną lietuviams buvo sėkminga. Pagal Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) reikalavimus pasaulio suaugusiųjų ar jaunimo čempionatuose reikėjo surinkti ne daugiau kaip 300 FIS taškų. Įvykdę šias sąlygas lietuviai užsitikrino po kelialapį į Pekiną vyrų ir moterų grupėje.

Dar po vieną kelialapį abiejų lyčių atstovai gavo per Tautų klasifikaciją: vyrai šiame reitinge buvo 24-ti, moterys – 28-os.

 LNSA nuotr./Modestas Vaičiulis
LNSA nuotr./Modestas Vaičiulis

Federacija jau paskelbė, kad tarp vyrų vieninteliai kandidatai vykti į žaidynes – Tautvydas Strolia ir Modestas Vaičiulis. Moterų rinktinės lyderės – Eglė Savickaitė ir Ieva Dainytė. Tiesa, Lietuvos slidininkėms dar bus rengiama atranka.

Ir vyrai, ir moterys dar turi teorinių galimybių iškovoti ir po trečią kelialapį šaliai. Tačiau tos galimybės – itin miglotos, tad R.Arlauskas nelaiko jų realiomis.

„Mes, žinoma, kuriame strategiją turėti po dar vieną šalies atstovą ir tarp vyrų, ir tarp moterų, bet dabar svarbiausia, kad dabartiniai kandidatai tinkamai pasirengtų Pekino žaidynėms“, – patikina R.Arlauskas.

T.Strolia ir M.Vaičiulis iki šiol treniravosi Suomijoje, o netrukus pradės lenktyniauti Pasaulio taurės varžybų etapuose – toje pačioje Suomijoje, tada Šveicarijoje, Vokietijoje.

Moterys lapkritį vyks treniruotis į Švediją, ten dalyvaus trejose FIS varžybose, sausio pradžioje numatytos ir varžybos Lietuvoje.

„Tačiau tie pasirengimo žaidynėms planai vis keičiasi, priklausomai nuo aplinkybių“, – primena R.Arlauskas.

Kalnų slidinėjimas

Geriausias Lietuvos kalnų slidininkas 22-ejų Andrejus Drukarovas rengiasi antrosioms olimpinėms žaidynėms. Jam turėtų atitekti vienintelis mūsų šaliai į vyrų varžybas skirtas kelialapis, nes šio sportininko FIS taškai – svarbiausias rodiklis kovojant olimpinėje atrankoje – yra nepalyginamai geresni nei kitų lietuvių. Jis didžiojo slalomo pasauliniame reitinge yra 77-as.

Galimybę vyrams iškovoti dar vieną kelialapį R.Arlauskas irgi vadina teorinėmis. Tai būtų įmanoma, jei A.Drukarovas svarbiausiose sezono varžybose pasirodytų įspūdingai. Įvykdytų tai, kas atrodo sunkiai pasiekiama, – Pasaulio taurės varžybose patektų į 30-tuką.

Aleksandr Pustovit nuotr./Andrejus Drukarovas
Aleksandr Pustovit nuotr./Andrejus Drukarovas

Vien patekti į Pasaulio taurės turnyro etapus yra pergalė, nes šiose varžybose varžosi elitas. Pakliūti į pasaulio čempionatą lengviau nei į Pasaulio taurės turnyrą.

Pirmą kartą sezoną būtent Pasaulio taurės varžybose pradėjęs A.Drukarovas spalio 24 d. Zeldene (Austrijoje) didžiojo slalomo varžybose užėmė 59 vietą tarp 61 klasifikuoto sportininko. Dar dešimt kalnų slidininkų finišo nepasiekė. Iki pirmojo 30-tuko, kuris antrajame nusileidime tęsė kovą dėl bendrosios įskaitos taškų, A.Drukarovui stigo tik 1,89 sek.

Metų pradžioje, per pasaulio čempionatą Kortina d‘Ampece, didžiojo slalomo trasoje A.Drukarovas buvo 23-ias tarp 100 dalyvių. Tai geriausias visų laikų Lietuvos kalnų slidininkų rezultatas pasaulio čempionate.

Su Šveicarijos B rinktine besitreniruojantis A.Drukarovas mėgins dalyvauti Pasaulio ir Europos taurės varžybų etapuose, o gruodį norėtų puikiai pasirodyti Liucernoje vyksiančioje žiemos universiadoje.

Sportininkas turi didelių ambicijų ir neketina jų slėpti. „Noriu iškovoti taškų Pasaulio taurės varžybose, Europos taurės varžybose patekti tarp 30 geriausių absoliučioje įskaitoje, o Pekino žaidynių didžiojo slalomo rungtyje prasibrauti į dvidešimtuką“, – vardija 2018 m. Pjongčango olimpinių žaidynių dalyvis.

Kelialapį į Pekiną gaus ir viena Lietuvos kalnų slidininkė. Teisė dalyvauti olimpinėse žaidynėse greičiausiai atiteks lygiaverčių varžovių šiuo metu neturinčiai 17-metei Gabijai Šinkūnaitei.

Olimpinės rinktinės kandidatė G.Šinkūnaitė treniruojasi ir į varžybas važiuoja su LNSA dalinai finansuojama „Baltic Ski Team“, daug laiko su užsienio treneriais praleidžia kalnuose. Artimiausios FIS varžybos, kuriose ketina dalyvauti G.Šinkūnaitė, – „Snow“ arenoje Druskininkuose vyksiantis Baltijos taurės etapas. Toliau – bus matyti.

„Kalnų slidininkų pasirengimo žaidynėms planai vis keičiasi, nes Europos kalnuose kol kas itin šilta ir nėra sniego, tik ledynai. Tad daug kas, matyt, priklausys nuo orų ir sąlygų treniruotis“, – svarsto R.Arlauskas.

Buvo svarstymų, kad olimpinėse žaidynėse Lietuva galėtų turėti savo atstovą kalnų slidinėjimo kroso rungtyje. Taip vadinamos slidinėjimo laisvuoju stiliumi varžybos, kurias jau kuris laikas mėgina 2014 m. Sočio žiemos olimpinių žaidynių dalyvis Rokas Zaveckas.

Jis turėjo ambicijų kaip šios rungties atstovas patekti į Pekino žaidynes, tačiau, pasak R.Arlausko, kalnų slidinėjimo krosą lietuviai dar tik atranda, tad mąstyti apie žaidynes – gerokai per anksti.

Snieglentės

Pajėgiausias šalies snieglentininkas Motiejus Morauskas turėjo daug vilčių patekti į Pekino žaidynes, tačiau, R.Arlausko manymu, tikimybė, kad Lietuva olimpinėse žaidynėse turės ir snieglentininką, labai nedidelė.

LTOK nuotr./Motiejus Morauskas
LTOK nuotr./Motiejus Morauskas

Realesnė tikimybė, kad snieglenčių atstovas bus 2026 m. Milano ir Kortinos d‘Ampeco žaidynėse. Juolab kad pajėgiausią šalies snieglentininką sparčiai vejasi į olimpinės pamainos sąrašą įrašyti Luke‘as Putys-Gallagheris ir Patricija Ivanovaitė.

Akmenslydis

Pirmą kartą istorijoje olimpinių žaidynių atrankoje šiemet dalyvavo Lietuvos akmenslydžio atstovai. Tačiau mišrus dvejetas Konstantinas ir Akvilė Rykovai neiškovojo teisės varžytis Pekine.

WCF nuotr./Konstantinas ir Akvilė Rykovai
WCF nuotr./Konstantinas ir Akvilė Rykovai

Turkijoje vykusiame pirmajame mišrių dvejetų turnyro atrankos etape jie A grupėje iškovojo dvi pergales ir užėmė penktą vietą. Lietuviai liko per mažą žingsnelį nuo kito etapo, į kurį pateko po tris stipriausias grupių ekipas.

Greitasis čiuožimas trumpuoju taku

Šios sporto šakos šalies federacija nusprendė neblaškyti perspektyvių čiuožėjų Kotrynos Sokolovskytės ir Danieliaus Čecho, tad šie net nebandė dalyvauti Pekino žaidynių atrankoje.

Čiuožėjai visas jėgas sutelkė į tai, kad tinkamai pasirengtų 2026 m. Milano ir Kortinos d‘Ampeco žaidynėms.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

02:11
16:07
02:16

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką