2026-02-19 21:27

Legendinis latvis taikliai atšovė į ruso replikas dėl sovietinių medalių

Buvęs Latvijos ledo ritulio rinktinės vartininkas, dabar rinktinės vartininkų treneris Artūras Irbė, Milane kalbėdamas su suomių leidiniu „Iltalehti“, išreiškė savo požiūrį svarbiais klausimais.
Artūras Irbė
Artūras Irbė / Vida Press nuotr.

Artūras Irbė anksčiau yra sakęs – jis nedalyvautų Milano-Kortinos olimpinėse žaidynėse, jei ten būtų leista rungtyniauti Rusijos ledo ritulio rinktinei.

Latvijos ledo ritulio rinktinės trenerių štabe dirbantis 59 metų buvęs legendinis vartininkas taip pat teigė, kad net ir pasibaigus karui Ukraina turėtų sulaukti didelių kompensacijų iš Rusijos dėl jos padarytos žalos ir nusikaltimų.

Dėl tokio pareiškimo latvis yra sulaukęs karštos reakcijos Rusijoje.

Buvęs SSRS ledo ritulininkas Viačeslavas Fetisovas rusų propagandinei žiniasklaidai tada pareiškė, kad tokiu atveju A.Irbė turėtų grąžinti medalius, kuriuos latvis laimėjo, kuomet rungtyniavo SSRS rinktinėje.

Dabar, būdamas Milane, A.Irbė teigė, kad mielai atsikratytų medalių. Jei tik žinotų, kur jie dabar yra.

„Kitą kartą, kai susitiksime, aš pasakysiu kur jie yra ir galėsiu oficialiai juos atiduoti. Nėra problemų. Man jų nereikia“, – „Iltalehti“ sakė A.Irbė, 1989 ir 1990 metais padėjęs laimėti du pasaulio čempionatų titulus tuometinei SSRS rinktinei, o 1990 m. planetos čempionate išrinktas geriausiu turnyro vartininku.

Suprasti akimirksniu

  • A.Irbė pradėjo karjerą Rygos „Dinamo“, kai Latvijos komanda dar žaidė SSRS pirmenybėse 1987-1991 m. Jo geras žaidimas padėjo Rygos klubui pasiekti SSRS čempionato finalą, kuriame Latvijos komanda nusileido Maskvos CSKA.
  • Paskui jis persikėlė į NHL, kur gynė „San Jose Sharks“, „Dallas Stars“, „Vancouver Canucks“, „Carolina Hurricans“ komandų vartus.
  • A.Irbe taip pat atstovavo Latvijos ledo ritulio rinktinei, o pastaraisiais metais yra nacionalinės komandos vartininkų treneris – 2023 metais jis patarimais prisidėjo prie rinktinės laimėtų pasaulio pirmenybių bronzos medalių.

Pasiūlė atvykti į Ukrainą

Nepaisant vykdomo karo Ukrainoje, rusai visaip bando grįžti iš užribio į tarptautinį sportą.

Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) prezidentas Lucas Tardifas būdamas Milane per žiemos olimpines žaidynes pareiškė, kad jis tikisi, jog Rusijos ir Baltarusijos ledo ritulio rinktinės grįš kaip tik galima greičiau, nes, pasak jo, „tai reikš, kad pasaulis tapo šiek tiek geresnis“.

Lucas Tardifas / / AP
Lucas Tardifas / / AP

L.Tardifo žinutė nesikeičia pastaraisiais metais. Prieš metus jis irgi teigė, kad norėtų, kad Rusija grįžtų, nes tai reikštų karo Ukrainoje pabaigą.

Anot iltalehti.fi, Tarptautinė ledo ritulio federacija niekada nepasmerkė Rusijos vykdomo karo Ukrainoje, skirtingai nei Tarptautinis olimpinis komitetas, 2023 metais pavadinęs karą „bereikšmiu ir brutaliu“, pripažinęs, kaip kenčia nuo jo Ukrainos žmonės.

A.Irbė turi pasiūlymą IIHF vadovybei.

„Nuvykite į Ukrainą, – L.Tardifui pasiūlė legendinis latvis. – Nuvažiuokite ir pasižiūrėkite savo akimis, kaip dabar ten atrodo ledo ritulio aikštės. Kaip atrodo Ukrainos ledo ritulys? Kiek daug Ukrainos ledo ritulininkų ar žmonių, kurie norėtų žaisti ledo ritulį, žuvo? Ir kodėl? Nes jie gina savo šalį ir yra patriotiški“.

Vida Press nuotr./Artūras Irbė
Vida Press nuotr./Artūras Irbė

59 metų A.Irbė turi ir istorinių argumentų.

L.Tardifas turi Kanados ir Prancūzijos pilietybes.

„Jis yra iš šalies, kuri yra patyrusi Pirmąjį pasaulinį karą. Prancūzija neprarado žemės. Daug prancūzų žuvo. Tačiau, pavyzdžiui, Suomija, prarado ne tik gyvybes, bet ir Kareliją“, – 1939-1940 m. tarp suomių ir rusų vykusį Žiemos karą, kurio metu Suomija apsigynė nuo rusų atakų, bet prarado dalį savo žemių, prisiminė A.Irbė.

Latvis įsitikinęs, kad sporto negalima atskirti nuo politikos. Jis priminė, kad net sovietiniais laikais, kai ir pats žaidė, sportininkai turėjo atspindėti TSRS galią.

Tuo tarpu viena svarbiausių olimpinių vertybių – taika.

„Rusija turi įprotį pradėti karus po olimpinių žaidynių. Kai visi susitelkia į žaidynes, jie ruošiasi, – sakė A.Irbė, priminęs, kad Rusijos kariuomenė užpuolė Ukrainą iškart po Pekino žiemos olimpinių žaidynių. – Jie naudojo olimpines žaidynes savo imperatoriškiems tikslams. Aš džiaugiuosi, kad Suomija ir Švedija prisijungė prie NATO“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./H.Vitolinis ir A.Irbė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./H.Vitolinis ir A.Irbė

A.Irbė teigė tikintis, kad Ukraina atsilaikys prieš agresorius. Bet šie visada liks tokie pat.

Jis pats tebeturi draugų Rusijoje, kiekvieną vertinantis skirtingai, pagal požiūrį į vertybes.

„Kulka nesuteikia pagarbos. Jomis gali sukelti baimę, bet ne pagarbą“, – sakė A.Irbė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą