Sekite 15min Google
Remiantis NIDDK (angl. National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Disease) duomenimis, šią bakteriją nešioja maždaug du trečdaliai pasaulio gyventojų, o Jungtinėse Valstijose jos paplitimas sparčiai didėja su amžiumi: nuo maždaug 10–15 proc. tarp paauglių iki 50–67 proc. tarp vyresnių nei 60 metų suaugusiųjų, rašoma „Welltica +“.
Dauguma užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų, todėl negydoma H. pylori gali užsibūti organizme metų metus ir tyliai padidinti opų bei skrandžio vėžio riziką. Kai simptomai pasireiškia, jie labai panašūs į įprastą nevirškinimą, ir būtent čia prasideda problemos.
7 įspėjamieji ženklai, kuriuos reikia žinoti
- Būdingas požymis yra bukas arba deginantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje
Klivlando klinika jį apibūdina kaip skausmą, kuris dažnai atsiranda praėjus kelioms valandoms po valgio ir naktį, trunkantis nuo kelių minučių iki kelių valandų ir atsirandantis bei praeinantis per kelias dienas ar savaites. Pensilvanijos medicinos centras priduria, kad skausmas dažnai sustiprėja tuščiu skrandžiu.
Be šio pagrindinio simptomo, gydytojai atkreipia dėmesį į dar šešis įspėjamuosius požymius, dažniausiai siejamus su H. pylori infekcija:
- Pykinimas, kartais su vėmimu.
- Dažnas atsirūgimas.
- Pūtimas arba pilnumo jausmas.
- Apetito praradimas.
- Netyčinis svorio kritimas.
- Sotumo jausmas suvalgius vos nedidelį kiekį maisto.
Nė vienas iš šių simptomų nėra būdingas tik H. pylori. Jie labai panašūs į rūgšties refliuksą, kasdienį nevirškinimą ir su stresu susijusius skrandžio sutrikimus, todėl infekcija taip dažnai nepastebima.
Kada kreiptis į gydytoją dėl tyrimų?
Jei keli iš šių simptomų pasireiškia kartu, pablogėja arba kartojasi ilgiau nei porą savaičių, pats laikas pasikalbėti su gydytoju apie H. pylori. Kai kurie požymiai yra skubesni.
Pensilvanijos medicinos institutas nurodo kruvinas arba tamsias, deguto pavidalo išmatas, vėmimą su krauju, didelį kraujo netekimą arba staigų stiprų skrandžio skausmą tarp priežasčių, dėl kurių reikia nedelsiant kreiptis pagalbos, nes tai gali rodyti kraujavimą ar opos perforaciją.
Daugeliu atvejų tyrimai yra paprasti ir neinvaziniai. Ureazės kvėpavimo testo metu paciento prašoma nuryti medžiagą, kurios sudėtyje yra šlapalo, o jį H. pylori paverčia anglies dioksidu, kuris matomas iškvepiamame ore. Išmatų antigeno testo metu bakterija tiesiogiai aptinkama išmatų mėginyje. Kai simptomai yra rimtesni, gydytojai gali apžiūrėti skrandžio vidų atlikdami viršutinę endoskopiją ir paimti nedidelį audinio mėginį.
Nacionalinis vėžio institutas pažymi, kad dauguma skrandžio vėžio atvejų siejami su H. pylori infekcija, o ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad išgydžius šią infekciją reikšmingai sumažėja sergamumas skrandžio vėžiu. Būtent todėl svarbu rimtai vertinti simptomus, o ne atmesti juos kaip paprastą virškinimo sutrikimą. Kiekvienas, pastebėjęs kelis iš minėtų požymių, turėtų pasitarti su gydytoju dėl tyrimų.