Sekite 15min Google
Parkinsono liga – progresuojanti neurologinė liga, kai laikui bėgant pažeidžiamos tam tikros smegenų sritys. Ji gali paveikti judesius, pusiausvyrą ir kitas organizmo funkcijas.
Ankstesni tyrimai jau buvo atskleidę galimus biologinius mechanizmus, siejančius triukšmą su Parkinsono liga. Daugiausia dėmesio skiriama ilgalaikei organizmo reakcijai į stresą ir miego sutrikdymui.
Rizika augo didėjant triukšmui
Naujajame tyrime mokslininkai vertino, kokį kelių eismo triukšmą patiria žmonės savo gyvenamojoje vietoje. Buvo apskaičiuotas triukšmo lygis tiek labiausiai, tiek mažiausiai triukšmo veikiamoje pastato pusėje.
Rezultatai parodė, kad labiausiai triukšmo veikiamoje namo pusėje kiekvienas 11,5 decibelo triukšmo lygio padidėjimas per tyrimo laikotarpį buvo siejamas su maždaug 3 proc. didesne Parkinsono ligos rizika.
Poveikis nebuvo labai didelis, tačiau ryšys išliko nuoseklus. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad namuose turint ramesnę, mažiau triukšmo veikiamą pusę, ši sąsaja gali būti silpnesnė.
Tyrime dalyvavo daugiau nei 3 mln. žmonių
Žurnale „JAMA Neurology“ paskelbtame tyrime dalyvavo 3,1 mln. Danijos gyventojų, vyresnių nei 40 metų. Jų sveikatos duomenys buvo stebimi 18 metų.
Tyrimas atliktas naudojant nacionalinių sveikatos registrų informaciją ir yra didžiausias iki šiol darbas, kuriame nagrinėtas kelių eismo triukšmo ir Parkinsono ligos ryšys.
Iki šiol neurologinių ligų, tarp jų ir Parkinsono, rizika dažniau buvo siejama su kitais aplinkos veiksniais – oro tarša, mikroplastikais ar pesticidais. Triukšmas kaip galimas rizikos veiksnys pradėtas tirti palyginti neseniai.
Vienas tyrimo autorių Thomas Münzelis teigė, kad šie rezultatai rodo, jog aplinkos triukšmą jau verta vertinti ne tik kaip teorinį, bet ir kaip galimą realų Parkinsono ligos rizikos veiksnį.
Svarbų vaidmenį gali turėti miegas
Manoma, kad nuolatinis triukšmas, trikdantis miegą, gali didinti streso hormono kortizolio kiekį organizme.
Vis dėlto Lesterio universiteto aplinkos epidemiologijos profesorė Anna Hansell, kuri šiame tyrime nedalyvavo, pabrėžė, kad triukšmas greičiau gali veikti kaip bendras ilgalaikis streso veiksnys, o ne specifinė Parkinsono ligos priežastis.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad tokio tipo tyrimas neįrodo priežastinio ryšio – jis tik parodo sąsają.
Ramesnis kambarys gali turėti reikšmės
Oksfordo universiteto Nuffieldo gyventojų sveikatos departamento vyresnysis tyrėjas dr. Peteris Chanas atkreipė dėmesį į kitą įdomią išvadą – triukšmo lygis net tame pačiame būste gali labai skirtis.
Jo teigimu, žmonės gali sumažinti triukšmo poveikį daugiau laiko leisdami ar miegodami ramesnėje namų pusėje esančiuose kambariuose.
Vis dėlto mokslininkas pabrėžė, kad vertinant tyrimo rezultatus sunku visiškai atskirti triukšmo poveikį nuo kitų veiksnių. Dalis galimų Parkinsono ligos rizikos veiksnių yra susiję ir su socialine bei ekonomine padėtimi.
Tyrimo autoriai vertino oro taršos poveikį, tačiau neturėjo išsamios informacijos apie visų dalyvių gyvenimo būdą. Vis dėlto jie pastebėjo, kad ryšys tarp triukšmo ir Parkinsono ligos išliko nepriklausomai nuo žmonių išsilavinimo ir pajamų.
Jungtinės Karalystės triukšmo asociacijos vadovas Johnas Stewartas teigė, kad šis tyrimas papildo vis daugiau duomenų apie kelių eismo triukšmo poveikį fizinei ir psichikos sveikatai.
Pasak jo, ryšys buvo stipriausias ten, kur triukšmas didžiausias – pirmiausia prie pagrindinių, intensyvaus eismo gatvių.