Pavyzdžiui, naminės musės, vaikščiodamos po šiukšles, o vėliau nutūpdamos ant maisto ar virtuvės paviršių, gali pernešti salmoneles ir kitus ligų sukėlėjus. Tačiau daugiausia nerimo specialistams kelia erkės.
Kai kurios jų gali perduoti kelias infekcijas iš karto, kitų įkandimas žmogui gali sukelti alergiją raudonai mėsai ir pieno produktams. Yra ir tokių erkių rūšių, kurių patelės geba daugintis be patinų.
Erkių platinamų ligų daugėja
CNN kalbinti specialistai erkių platinamų ligų augimą vadina itin sparčiu. Geriausiai žinoma Laimo liga, tačiau daugėja ir babeziozės bei anaplazmozės atvejų.
„Laimo liga, babeziozė ir anaplazmozė dramatiškai plinta, ir nėra jokių ženklų, kad šis augimas lėtėtų“, – sakė ligų ekologas Richardas Ostfeldas.
Anksti nustatyta Laimo liga paprastai sėkmingai gydoma antibiotikais. Tačiau laiku jos nepastebėjus gali išsivystyti ilgalaikių komplikacijų – artritas, stiprūs galvos skausmai ar širdies ritmo sutrikimai.
Babeziozė gali pasireikšti į gripą panašiais simptomais ir pažeisti raudonuosius kraujo kūnelius. Anaplazmozė kai kuriais atvejais sukelia sunkią ligą, kvėpavimo ar organų veiklos nepakankamumą.
Erkė tuo pačiu metu gali būti užsikrėtusi dviem ar net trimis skirtingais ligų sukėlėjais. Pasak specialistų, tokios infekcijos apsunkina diagnozės nustatymą ir gydymą.
Erkės atsiranda naujose teritorijose
Viena svarbiausių problemų – erkės plinta ten, kur anksčiau jų būdavo gerokai mažiau arba žmonėms dėl jų beveik nereikėdavo nerimauti.
Tam įtakos turi ne tik šiltėjantis klimatas. Erkių gausą skatina ir žmonių keičiamas kraštovaizdis, priemiesčių plėtra bei didėjančios kai kurių laukinių gyvūnų populiacijos.
Elniai padeda erkėms nukeliauti į naujas vietas. Patys jie Laimo ligą sukeliančių bakterijų neplatina, tačiau tampa erkių šeimininkais ir jas išnešioja.
Svarbų vaidmenį atlieka ir smulkūs graužikai. Jie gali būti Laimo ligos bakterijų nešiotojai ir gerai prisitaiko žmonių pakeistose teritorijose.
Erkių gausą gali išpranašauti gilės
Mokslininkai pastebi netikėtą ryšį tarp ąžuolų derliaus ir erkių skaičiaus.
Gausus gilių derlius reiškia daugiau maisto pelėms, todėl kitais metais jų populiacija išauga. Tuomet jaunos erkės turi daugiau galimybių įsisiurbti į graužikus, išgyventi ir vėliau įkąsti žmonėms.
Pasak R.Ostfeldo, pelių gausa vieną vasarą yra vienas geriausių rodiklių, pagal kuriuos galima numatyti kitų metų erkių skaičių.
Įkandimas gali sukelti alergiją mėsai
Vadinamosios „vienišos žvaigždės“ erkės įkandimas gali sukelti alfa-gal sindromą – alergiją žinduolių kilmės produktams.
Šių erkių seilėse yra tam tikra cukraus molekulė. Per įkandimą jai patekus į žmogaus organizmą, imuninė sistema gali pradėti reaguoti į raudoną mėsą, o kai kuriais atvejais – ir į pieno produktus.
Žmogui gali tekti atsisakyti jautienos, kiaulienos, avienos, pieno ar kitų gyvūninės kilmės produktų. Alerginė reakcija nebūtinai pasireiškia iš karto po valgio, todėl jos priežastį nustatyti gali būti sunku.
Erkės, kurioms nereikia patinų
Nerimą kelia ir Azijos ilgaragės erkės. Jų patelės gali daugintis be patinų ir padėti tūkstančius genetiškai beveik vienodų palikuonių.
Kol kas dar nėra aišku, kokį pavojų jos ilgainiui gali kelti žmonių sveikatai naujose teritorijose. Savo įprastose paplitimo vietose šios erkės gali įkąsti žmonėms ir pernešti kai kurių rūšių encefalitą.
Didelę žalą jos gali padaryti ir gyvuliams, nes ant vieno gyvūno vienu metu gali susitelkti itin daug erkių.
Pavojų kelia ir musės bei uodai
Šiltesnės ir drėgnesnės oro sąlygos palankios ne tik erkėms. Jos skatina ir uodų bei musių populiacijų augimą.
Naminės musės vadinamos mechaninėmis ligų pernešėjomis. Tai reiškia, kad jos gali ropinėti po šiukšles, išmatas ar pūvančias medžiagas, o vėliau ant kojų ir kūno esančius ligų sukėlėjus pernešti ant maisto.
Uodų gausą ypač didina šiltas, drėgnas oras ir po liūčių likęs stovintis vanduo, kuriame jie veisiasi.
Kaip apsisaugoti?
Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia apsauga nuo erkių ir uodų platinamų ligų – kasdienės atsargumo priemonės.
Būnant gamtoje patariama naudoti kokybiškus repelentus, dėvėti kūną dengiančius drabužius, o grįžus atidžiai apžiūrėti kūną ir drabužius.
Aplink namus verta pašalinti stovintį vandenį, kuriame veisiasi uodai, ir lapų sankaupas, kuriose gali slėptis erkės. Taip pat reikėtų tvarkingai laikyti malkas, šalinti šiukšles ir prižiūrėti dažnai naudojamas kiemo vietas.
Mokslininkai kuria vakcinas ir kitus naujus būdus apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų. „Svarbiausias dalykas, kurį žmonės gali padaryti, yra asmeninė apsauga. Niekas negali jos pranokti“, – sakė erkių specialistas Goudarzo Molaei.
