Su gydytoja pasikalbėjome apie tai, kas yra hemorojus, kokie simptomai jį išduoda ir kaip dabartiniais laikais gydoma ši liga.
– Kas yra hemorojus? Kokie yra pagrindiniai hemorojaus tipai ir kokiais simptomais pasireiškia?
– Hemorojus yra anorektalinė liga, simptominis išangės kaverninių kūnelių (kraujagyslinių darinių – tiesiosios žarnos venų) išsiplėtimas, nuslinkimas. Tai viena dažniausių ligų, dėl kurios kreipiasi pacientai.
Dažniausi simptomai: kraujavimas tuštinantis, niežėjimas, hemorojinių darinių padidėjimas, iškritimas, skausmas esant paūmėjimui.
Ūminis hemorojus pasireiškia susidarius trombui, kai susiformuoja kietas darinys, kuris sukelia skausmą.
Gali būti vidinis (tiesiosios žarnos viduje), išorinis – mazgai yra išorėje, prie išangės ir mišrus – tiek vidinis, tiek išorinis.
- Pirmo laipsnio – kaverninių kūnelių padidėjimas matomas anoskopu.
- Antro laipsnio – iškrenta tuštinantis, bet pasituštinus sugrįžta savaime.
- Trečio laipsnio – iškrenta tuštinantis, žmogus juos turi susigrąžinti ranka.
- Ketvirto laipsnio – negrįžtantys, dideli, nuolat iškritę hemorojiniai mazgai.
Shutterstock nuotr./Hemorojus
– Kada reikia skubėti pas gydytoją ir ar šiais laikais žmonės drąsiai kreipiasi pagalbos?
– Kreiptis būtina, kai simptomai užsitęsę, vargina, sukelia kasdieninį diskomfortą, blogina gyvenimo kokybę. Taip pat, tais atvejais, kai yra ūminis hemorojus, kai pasituštinus pastebimas šviežias kraujas su išmatomis tualete ar ant tualetinio popieriaus valantis, nepraeina stiprus skausmas ar simptomai.
Deja, dalis žmonių vis dar gėdijasi kalbėti apie hemorojų ir delsia kreiptis pagalbos, nors ši liga yra labai dažna ir sėkmingai gydoma. Tačiau pastaraisiais metais požiūris keičiasi – vis daugiau žmonių supranta, kad ankstyvas kreipimasis į gydytoją padeda greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų.
– Pasidalinkite, kokie veiksniai didina hemorojaus tikimybę?
– Hemorojaus riziką didina stanginimasis, padidėjęs intraabdominalinis slėgis, vidurių užkietėjimas, nėštumas, venų vožtuvų nepakankamumas, ilgas sėdėjimas, stovimas darbas, sunkumų kilnojimas, paveldimumas, senėjimas, antsvoris.
– Ar hemorojus dažnesnis tarp vyrų ar moterų?
– Šia liga panašiai serga tiek vyrai, tiek moterys, dažniausiai 35-55 metų amžiaus.
– Kokią įtaką daro sėdimas gyvenimo būdas ir fizinio aktyvumo stoka, nėštumas, mityba, gretutinės ligos?
– Didina riziką tiek atsirasti hemorojui, tiek progresuoti, tiek atsinaujinti ir po gydymo. Blogi mitybos įpročiai, per mažas skaidulų kiekis maiste, skysčių trūkumas – skatina vidurių užkietėjimą, o tuštinimasis stanginantis daro įtaką hemorojaus vystymuisi. Kiti veiksniai – antsvoris, nejudrumas, sėdimasis darbas, nėštumas didina slėgį į kaverninius kūnelius.
– Kaip gydytojas nustato hemorojų? Kokie tyrimai atliekami?
– Pirmiausia išsiaiškiname nusiskundimus, simptomus: ar yra kraujavimas, niežėjimas, skausmas, mazgelių ar išskyrų, kaip dažnai tuštinatės, kokia mityba, ar buvo panašių bėdų anksčiau.
Vizualinė apžiūra: gydytojas apžiūri išangės sritį. Procedūra atliekama labai diskretiškai.
Apčiuopos metu gydytojas pirštu (su pirštine ir tepalu) švelniai apčiuopia analinį kanalą, kad įvertintų vidinius hemorojus ir kitas būkles. Tai neskausminga, tik gali būti nemalonu.
Papildomi tyrimai – kartais atliekama anoskopija, kai specialiu prietaisu, vadinamu anoskopu, apžiūrima išangė ir apatinė tiesiosios žarnos dalis (apie 5–7 cm gylio). Tikslas: nustatyti tokius sutrikimus kaip hemorojus, įtrūkimai, uždegimai, polipai ar kraujavimo šaltinis.
Svarbu žinoti, kad vizualinė apžiūra dažniausiai reikalinga, nes be jos gydytojas negali patikimai atskirti hemorojaus nuo kitų būklių (pvz., įplėšos, polipo ar infekcijos). Konsultacija trunka apie 20 – 30 min., ir viskas vyksta labai pagarbiai bei konfidencialiai.
– Kaip gydomas hemorojus? Kokie vietiniai preparatai dažniausiai naudojami simptomams palengvinti?
– Gydymas yra individualus, priklauso nuo simptomų, hemorojaus laipsnio. Iš pradžių skiriamas konservatyvus medikamentinis gydymas.
Rekomenduojamas vietinis gydymas – žvakutės, tepalai, kurie mažina sudirginimą, niežulį, uždegimą, šlapiavimą, skatina žaizdelių gijimą.
Geriamieji – venotonikai, kurie stiprina kraujagyslių sieneles, gerina veninę kraujotaką, mažina edemą, uždegimą, gerina mikrocirkuliaciją.
Esant trečio, ketvirto laipsnio hemorojiniams mazgams, kai konservatyvios priemonės neefektyvios – kartu rekomenduojamas chirurginis gydymas – hemoroidektomija (šalinami arba prideginami lazerio spinduliu), mazgų perspaudimas guminiais žiedais – sutrikdomas kraujo patekimas į mazgą.
Labai svarbu įvertinti paciento gyvenimo kokybę. Yra situacijų, kai net dideli mazgai neblogina gyvenimo kokybės, o kitam net ir maži sukelia diskomfortą.
– Ar galima hemorojų visiškai išgydyti? Ar ši liga atsinaujina?
– Jei bus vengiama provokacinių veiksnių – galima. Kitais atvejais – atsinaujina. Atsinaujinimo riziką didina blogi mitybos įpročiai, per mažas skaidulų kiekis maiste, skysčių trūkumas, nes tai skatina vidurių užkietėjimą, o tuštinimasis stanginantis daro įtaką hemorojaus vystymuisi. Kiti veiksniai – antsvoris, nejudrumas, sėdimasis darbas.
Jeigu žmogus vengia gydytis ar ignoruoja problemą, liga progresuoja, atsiranda komplikacijos:
- Stiprus skausmas ir diskomfortas sėdint ar tuštinantis.
- Kraujavimas, kuris gali sukelti mažakraujystę (anemiją).
- Uždegimas ar infekcija – gali atsirasti pūliniai.
- Hemoroidinių mazgų trombozė (kraujagyslių užsikimšimas krešuliu).
- Mazgų iškritimas, kurį kartais reikia gydyti chirurginiu būdu.
Gydytojos rekomendacijos, kaip užkirsti kelią hemorojui
Judėjimas gerina kraujotaką mažajame dubenyje, mažina spaudimą į tiesiąją žarną ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo — vienos pagrindinių hemorojaus priežasčių.
- Kasdienis ėjimas – 30–60 min vidutiniu tempu.
- Lengvas bėgimas arba ėjimas su lazdomis (šiaurietiškas ėjimas) – jei nėra ūmaus skausmo ar kraujavimo.
- Plaukimas – viena geriausių veiklų, nes tolygiai paskirsto kūno svorį, nespaudžia dubens.
- Jogos pratimai, ypač tie, kurie, lavina kvėpavimą ir dubens dugno raumenis; vengia didelio pilvo spaudimo.
- Kėgelio pratimai – stiprina dubens dugno raumenis, gerina kraujotaką ir mažina hemorojaus riziką.
- Pajudėti kas 30–45 min, jei dirbate sėdimą darbą, naudokite minkštą pagalvėlę arba specialų žiedą sėdėjimui.
- Po tuštinimosi galima atlikti kelis lengvus tempimo pratimus, kad pagerėtų kraujotaka.
- Dėvėti laisvus, kvėpuojančius drabužius, kad nesusidarytų šilumos ir drėgmės perteklius.
Ko vengti ūminiu periodu (kai skauda ar kraujuoja)
- Svorio kilnojimo, pritūpimų su svoriais, intensyvių jėgos treniruočių.
- Ilgo sėdėjimo (ypač ant kieto paviršiaus).
- Dviračio ar jojimo sporto – dėl tiesioginio spaudimo į išangės sritį.
Mitybos rekomendacijos
- Valgant daug skaidulų turinčio maisto (vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų) pagerėja virškinimas ir išvengiama vidurių užkietėjimo.
- Reikia gerti pakankamai vandens – bent 1,5–2 litrus per dieną.
- Vengti aštraus, riebaus maisto, alkoholio ir kavos pertekliaus, nes jie dirgina žarnyną.
Tuštinimosi įpročiai
- Nesistanginkite. Jei nejaučiate noro, neskubėkite.
- Nesėdėkite ant klozeto ilgiau nei 5 minutes.
- Galima naudoti pakojį (pakelti kojas) – palengvina natūralų žarnyno kampą.
Kūno svoris
- Palaikykite normalų svorį – antsvoris didina spaudimą į mažąjį dubenį.
Rūpinkitės higiena
- po tuštinimosi nusiplaukite drungnu vandeniu (be muilo), nusausinkite švelniai, netrindami.
