„Didelė konsultacijos dalis skiriama medicininiams dalykams – tyrimams, jų vertinimui, dokumentams, nusiskundimų aptarimui. Ne visiems klausimams lieka laiko, o kartais pritrūksta ir drąsos – ypač jei moteris anksčiau turėjo neigiamos patirties medicinoje ar bijo pasirodyti užduodanti, jos manymu, „nereikšmingus“ klausimus“, – sako gydytojas.
Neatsakytus klausimus moterys dažnai parsineša namo ir bando spręsti pačios – ieško informacijos socialiniuose tinkluose, konsultuojasi forumuose ar klausia dirbtinio intelekto. Tačiau yra temos, kurios dažniausiai iškyla tada, kai moteris turi galimybę ramiai pasikalbėti su specialistu, be laiko spaudimo.
„Ar manimi pasirūpins? Ar aš sugebėsiu pagimdyti?“
Pasak gydytojo M.Balnio, vieni dažniausių klausimų atskleidžia ne faktų trūkumą, o emocinę moters būseną. „Nėščiosios dažnai klausia, ar jos neliks vienos, ar ligoninėje jomis bus pasirūpinta, ar jos sugebės pagimdyti. Tai klausimai apie saugumą, užtikrintumą ir pasitikėjimą savimi“, – pastebi jis.
Tokį nerimą neretai išduoda ir elgesys – pavyzdžiui, labai dažni vizitai, nors nėštumas vyksta sklandžiai. Tai ženklas, kad moteris išgyvena baimę ir neužtikrintumą, kurių ne visada pavyksta išsklaidyti trumpų konsultacijų metu.
Praktiniai, bet labai svarbūs klausimai
Kai nėščiosios turi galimybę klausti ramiai, neretai kyla ir visai buitiniai, bet labai svarbūs klausimai: kurioje ligoninėje gimdyti, kaip ją pasirinkti, ką vežtis į ligoninę, ar daiktus pakuoti į vieną, ar kelis lagaminus, kaip gauti privačią palatą.
„Ypač pirmojo nėštumo metu moterys neturi jokios patirties, todėl natūralu, kad kyla nerimas ir noras „viską padaryti teisingai“. Svarbu paaiškinti, kad dažniausiai nėra vieno teisingo pasirinkimo – galimų variantų gali būti ne vienas. Svarbiausia suprasti savo lūkesčius ir prioritetus“, – sako gydytojas.
„Kada jau tikrai vykti į ligoninę?“
Nors informacijos apie gimdymo pradžią internete apstu, šis klausimas gydytojui vis dar kelia nuostabą, kaip dažnai jis kartojasi. „Moterys ir jų partneriai nerimauja, kad neatpažins prasidėjusių sąrėmių ar vaisiaus vandenų nutekėjimo. Labai svarbu paaiškinti ne tik šiuos požymius, bet ir tai, jog laiko nuvykti į ligoninę dažniausiai pakanka – viską tikrai spėsite“, – ramina jis.
Kodėl šie klausimai tokie svarbūs?
Visi šie klausimai, anot gydytojo, atspindi pagrindinius moters lūkesčius, susijusius su gimdymo patirtimi – saugumą, užtikrintumą, bent dalinę situacijos kontrolę ir gerą santykį su medicinos personalu. „Kai šie poreikiai patenkinami, didelė tikimybė, kad gimdymo patirtis bus prisimenama kaip gera ar net labai gera“, – sako gydytojas.
Ramus paaiškinimas gydo ne mažiau nei vaistai
Gydytojas pabrėžia, kad vien aiškus ir ramus paaiškinimas gali reikšmingai paveikti moters savijautą. „Žmonės labai gerai jaučia vienas kito emocijas. Jei gydytojas išlieka ramus, paaiškina situaciją ir įtraukia moterį į sprendimų priėmimą, pati nėščioji ima jaustis ramesnė bei labiau pasitikinti savimi. Gydytojas gydo ne tik vaistais ar procedūromis – žodis ir empatija taip pat yra labai svarbūs“, – sako jis.
Kodėl gyvas bendravimas vis dar nepakeičiamas?
Nors informacijos internete daug, gydytojas pabrėžia, kad vien to nepakanka. „Gyvas ryšys suteikia saugumo jausmą. Pojūtis būti išklausytai ir išgirstai patenkina emocinius poreikius, kurių nekompensuoja nei vaizdo įrašai, nei dirbtinis intelektas. Todėl gyvos konsultacijos ir mokymai nėščiosioms turi daug privalumų“, – sako akušeris ginekologas Mindaugas Balnys, šias įžvalgas jis pastebi ir vesdamas gyvus užsiėmimus nėščiosioms.
Ko gydytojas palinkėtų nėščiosioms informacijos gausoje?
„Svarbu neskubėti pasiduoti emocijoms, tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose ir vertinti ją racionaliai. Tai suteikia daugiau ramybės ir pasitikėjimo“, – sako Mindaugas Balnys.