Vis dėlto, pasak „Hila“ gydytojos endokrinologės dr. Ingos Fomčenko, pastarieji metai žymi svarbų lūžį – šiandien nutukimą galima valdyti gerokai efektyviau nei bet kada anksčiau, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kas ketvirtas lietuvis jau serga nutukimu
Pasak gydytojos, nutukimo paplitimas Lietuvoje nuosekliai auga. Jei prieš du dešimtmečius nutukimu sirgo mažiau nei penktadalis gyventojų, šiandien rodikliai jau viršija 25 proc.
„Remiantis Eurostat ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis suaugusių Lietuvos gyventojų serga nutukimu. Pagal antsvorio paplitimą tarp suaugusiųjų Lietuva Europoje užima penktą vietą – mus lenkia tik Latvija, Suomija, Malta ir Rumunija“, – sako dr. I.Fomčenko.
Anot jos, nutukimas nėra vien estetinė problema. Jis didina daugelio lėtinių ligų riziką, blogina gyvenimo kokybę ir yra susijęs su didesniu mirtingumu.
„Su padidėjusiu kūno masės indeksu susijusių mirčių skaičiai yra labai dideli. Vis dar dažnai manoma, kad tai tik gyvenimo būdo problema, tačiau medicinoje nutukimas jau seniai pripažįstamas lėtine liga“, – pabrėžia gydytoja.
Pagal antsvorio paplitimą tarp suaugusiųjų Lietuva Europoje užima penktą vietą – mus lenkia tik Latvija, Suomija, Malta ir Rumunija.
Nutukimui diagnozuoti svarstyklių nepakanka
Nors daugelis savo svorį vertina pagal kilogramus ar kūno masės indeksą (KMI), gydytoja pabrėžia, kad vien šių rodiklių nepakanka.
„Vertinti vien kūno svorį ar KMI nėra pakankamai tikslu. Norint įvertinti tikrąją metabolinę riziką, svarbu atsižvelgti ir į liemens apimtį, liemens bei klubų santykį ar liemens ir ūgio santykį“, – sako dr. I.Fomčenko.
Pasak jos, būtent liemens apimtis dažnai tampa vienu svarbiausių signalų, rodančių padidėjusią riziką sveikatai.
„Pagal rekomendacijas moterų liemens apimtis turėtų būti mažesnė nei 80 cm, vyrų – mažesnė nei 94 cm. Vis dėlto praktikoje tokius rodiklius matome gana retai. Didžiausia metabolinė rizika dažniausiai siejama su didesne nei 88 cm moterų ir didesne nei 102 cm vyrų liemens apimtimi“, – aiškina gydytoja.
Anot specialistės, pilvo srityje besikaupiantis riebalinis audinys yra glaudžiai susijęs su didesne diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų metabolinių sutrikimų rizika.
„Kartais žmogus gali nesijausti turintis didelio antsvorio, tačiau jo liemens apimtis jau rodo padidėjusią riziką sveikatai“, – pažymi gydytoja.
Pasak jos, šiuolaikinėje praktikoje vis dažniau atliekami ir kūno sudėties tyrimai, kurie leidžia tiksliau įvertinti riebalinio audinio kiekį, raumenų masę bei stebėti gydymo efektyvumą.
Nutukimas nebelaikomas valios problema
Pasak gydytojos, per pastaruosius kelis dešimtmečius iš esmės pasikeitė požiūris į nutukimą.
„Anksčiau buvo manoma, kad nutukimas yra valios ar disciplinos stoka, todėl pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kalorijų ribojimui. Šiandien žinome, kad tai sudėtinga lėtinė liga, kurios vystymuisi įtakos turi įvairūs biologiniai mechanizmai“, – sako dr. I.Fomčenko.
Jos teigimu, didelį proveržį lėmė geresnis žarnyno hormonų veikimo supratimas ir naujų medikamentų atsiradimas.
„Per pastarąjį dešimtmetį buvo atrasti svarbūs mechanizmai, reguliuojantys alkio ir sotumo jausmą. Tai leido sukurti vaistus, kurie padeda mažinti svorį, o kartu teigiamai veikia ir su nutukimu susijusias ligas“, – aiškina gydytoja.
Jos teigimu, šiuolaikiniai vaistai gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pagerinti kepenų būklę, palengvinti miego apnėjos simptomus ir teigiamai veikti osteoartrito eigą.
Ar vaistus reikės vartoti visą gyvenimą?
Anot gydytojos endokrinologės, tai – vienas dažniausių pacientų klausimų.
„Nutukimas yra lėtinė liga, todėl vienareikšmio atsakymo nėra. Tačiau šiandien vis daugiau duomenų rodo, kad ilgalaikis ligos valdymas dažnai reikalauja ir ilgalaikio gydymo“, – sako dr. I.Fomčenko.
Ji atkreipia dėmesį, kad maždaug pusė pacientų nutraukia medikamentus per metus – dažnai dėl nepakankamo informavimo apie ligos pobūdį. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad staiga nutraukus gydymą dažnai sugrįžta dalis ar net visas numestas svoris.
„Tai nereiškia, kad vaistus būtina vartoti visą gyvenimą ta pačia doze. Kartu su gydytoju galima ieškoti individualių sprendimų – mažinti dozę, retinti vartojimą ar tam tikrais atvejais daryti pertraukas. Tačiau tai turi būti daroma planingai ir prižiūrint specialistui“, – pabrėžia ji.
Gydytojos teigimu, kadangi nutukimas yra sudėtinga lėtinė liga, jos gydymui dažnai prireikia skirtingų sričių specialistų kompetencijų. Pacientams sudaromas individualus gydymo planas, apimantis išsamius tyrimus, medikamentinio gydymo galimybių vertinimą, gyvensenos korekciją ir nuolatinę specialistų priežiūrą.
Esant poreikiui, į gydymo procesą įsitraukia endokrinologai, gyvensenos medicinos specialistai, dietologai, sporto medicinos gydytojai ir kiti specialistai.
Gyvenimo būdo pokyčiai išlieka būtini
Nors nauji medikamentai reikšmingai išplėtė gydymo galimybes, gydytoja atkreipia dėmesį, kad jie nepakeičia sveikos gyvensenos.
„Kad ir koks pažangus būtų gydymas, žmogaus informavimas, palaikymas ir elgesio keitimas išlieka labai svarbūs. Jeigu nebus gyvensenos pokyčių, nei medikamentinis gydymas, nei bariatrinė chirurgija nebus tokie veiksmingi, kaip galėtų būti“, – teigia dr. I.Fomčenko.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į raumenų ir kaulų masės išsaugojimo svarbą, ypač vyresniame amžiuje ir moterims perimenopauzės laikotarpiu. Tam būtina pakankamai baltymų turinti mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas.
„Kartais atrodo, kad gydymo poveikis jau pasiekė ribą, tačiau būtent gyvenimo būdo pokyčiai leidžia pasiekti dar geresnių rezultatų. Todėl nesvarbu, kokį gydymo metodą taikome – gyvensenos intervencijos visada išlieka viena svarbiausių ilgalaikės sėkmės sąlygų“, – sako gydytoja.
