Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Gintarė Anglickienė pranešime žiniasklaidai sako, kad pats įrenginys nesargdina – didžiausią įtaką turi tai, kaip juo naudojamasi.
Peršalimą sukelia ne kondicionierius, o virusai
Pasak šeimos gydytojos, vienas dažniausių mitų – kad peršalimo ligas sukelia pats kondicionierius.
„Tiesa ta, kad peršalimą sukelia virusai, tačiau netinkamai naudojamas kondicionierius išties gali padidinti ligos tikimybę. Sausas ir vėsus oras gali išsausinti gleivines, todėl jos tampa mažiau atsparios aplinkoje esantiems virusams. Be to, staigūs ir dideli temperatūrų svyravimai organizmui sukelia stresą. Šie veiksniai gali susilpninti imuninį atsaką, todėl organizmui gali būti sunkiau apsiginti nuo infekcijų“, – pasakoja šeimos gydytoja.
G.Anglickienė atkreipia dėmesį, kad netinkamai naudojamas kondicionierius gali sukelti ne tik gerklės perštėjimą ar slogą. Ilgiau būnant kondicionuojamose patalpose gali sausėti akys, skaudėti galvą, kaklo ir nugaros raumenis.
Kondicionierius vaikams nekenkia
Neretai tėvai baiminasi naudoti kondicionierių namuose, kuriuose auga kūdikiai ar maži vaikai. Tačiau, pasak šeimos gydytojos, tinkamai naudojamas įrenginys jiems pavojaus nekelia.
„Svarbiausia, kad šalto oro srovė nepūstų tiesiai į vaiką ar jo žaidimų zoną, o patalpoje būtų palaikoma apie 22–24 laipsnių temperatūra. Nevertėtų nustatyti kuo žemesnių kondicionieriaus parametrų ir stengtis patalpas atvėsinti kuo greičiau – kur kas svarbiau palaikyti stabilią, malonią vėsą“, – sako G.Anglickienė.
Siekiant išvengti papildomo streso organizmui, geriausia, kad temperatūrų skirtumas tarp lauko ir kondicionuojamų patalpų neviršytų 5–7 laipsnių. Tokie pokyčiai organizmui lengviau pakeliami ir nesukelia staigaus temperatūrinio šoko.
Apdairiau pravartu elgtis ir automobilyje
Šeimos gydytoja akcentuoja, kad karštą vasaros dieną dažnas žmogus, vos įsėdęs į stipriai įkaitusį automobilį, iš karto įjungia kondicionierių maksimaliu pajėgumu. Vis dėlto ir tokioje situacijoje reikėtų elgtis apdairiau.
„Pirmiausia, jei yra galimybė, pravartu atidaryti automobilio dureles ar langus ir leisti salonui natūraliai prasivėdinti. Tik tuomet galima įjungti kondicionierių ir temperatūrą mažinti palaipsniui. Taip ne tik mažiau apkraunama automobilio kondicionavimo sistema, bet ir išvengiama itin stiprios šalto oro srovės.
Jei įmanoma, suaugusiesiems, o ypač mažiems vaikams, į automobilį geriausia sėsti tada, kai kondicionieriaus veikimas jau stabilizavosi ir į saloną nebepučiama itin šalta oro srovė“, – dalijasi G.Anglickienė.
Netinkama kondicionieriaus priežiūra gali pabloginti savijautą
Siekiant išvengti nemalonių simptomų, svarbu reguliariai rūpintis kondicionieriumi. Jei kondicionierius neprižiūrimas, jo filtruose kaupiasi dulkės, pelėsis ir alergenai, kurie gali sustiprinti ir alergijų ar kvėpavimo takų ligų simptomus.
„Tinkamai prižiūrimas kondicionierius gali net pagerinti patalpų oro kokybę, tačiau nevalomi filtrai tampa įvairių teršalų šaltiniu. Todėl svarbu reguliariai keisti filtrus, atlikti techninę įrenginio priežiūrą ir nepamiršti, kad kondicionierius turi tarnauti žmogaus komfortui, o ne maksimaliai atšaldyti patalpas“, – pabrėžia šeimos gydytoja G.Anglickienė.
Ji priduria, kad jautriausi kondicionuojamam orui yra kūdikiai, vyresnio amžiaus žmonės, alergiški pacientai ir sergantieji kvėpavimo takų ligomis. Jei po buvimo kondicionuojamose patalpose atsiranda karščiavimas, stiprus kosulys, dusulys arba simptomai nepraeina kelias dienas ir stiprėja, vertėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Anot G.Anglickienės, svarbiausia prisiminti, kad kondicionieriaus paskirtis – ne maksimaliai atšaldyti patalpas, o padėti palaikyti saugią ir komfortišką aplinką. Tinkamai naudojamas ir prižiūrimas įrenginys ne tik nekenkia sveikatai, bet ir padeda lengviau ištverti vasaros karščius.
