„Nuolat padidėjęs, nekoreguojamas kraujospūdis yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių lėtinės inkstų ligos išsivystymui. Atrodytų, kraujospūdį paprasta pamatuoti ir koreguoti vaistais, tačiau jei jis ilgą laiką išlieka padidėjęs, inkstai neišvengiamai patiria žalą. O lėtinė inkstų liga ankstyvose stadijose gali nesukelti jokių simptomų, todėl itin svarbu atlikti kreatinino kraujyje ir albumino-kreatinino santykio šlapime tyrimus“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė prof. dr. Jolita Badarienė.
Aukštas kraujospūdis – viena dažniausių lėtinės inkstų ligos priežasčių
Hipertenzija yra viena klastingiausių širdies ir kraujagyslių ligų, nes didelė dalis pacientų padidėjusio kraujospūdžio nejaučia. Padidėjus kraujo spaudimui žmogus gali jaustis pakankamai gerai, dirbti, sportuoti, atlikti kasdienes veiklas, tačiau tuo metu kraujagyslės ir inkstai patiria nuolatinį spaudimą.
„Jei žmogus jaučia, kad kraujospūdis pakilęs, tikėtina, jog jis kreipsis pagalbos ir gydysis. Tačiau kai kraujospūdis didėja palaipsniui, žmogus prie to prisitaiko, simptomų nejaučia, o liga progresuoja palaipsniui. Inkstai yra itin jautrūs kraujotakos pokyčiams – jų smulkiosios kraujagyslės filtruoja kraują, šalina nereikalingas medžiagas ir reguliuoja skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą. Kai kraujospūdis ilgą laiką išlieka per aukštas, šios kraujagyslės pažeidžiamos, inkstų filtracinė funkcija silpnėja, o liga gali progresuoti iki lėtinio inkstų nepakankamumo“, – sako gydytoja kardiologė.
Vis dėlto yra simptomų, kurių nereikėtų ignoruoti. Apie širdies ir kraujagyslių ligas gali signalizuoti fizinio krūvio metu atsirandantis spaudimas ar sunkumas už krūtinkaulio, dusulys, neįprastas širdies plakimas, galvos skausmas ypač būdingas pakaušio srityje, taip pat skausmo plitimas į kairę ranką, žandikaulį, nugarą ar mentės sritį. Šie požymiai gali rodyti padidėjusį kraujospūdį ar besivystančią širdies kraujagyslių ligą, kuri ilgainiui didina ir inkstų pažeidimo riziką.
Širdies ir inkstų ligos blogina viena kitos eigą
Sergant širdies nepakankamumu, sutrinka kraujo išstūmimas ir audinių aprūpinimas deguonimi, todėl inkstai gali gauti mažiau kraujo, blogiau filtruoti ir kaupti skysčius. Tuo pat metu blogėjanti inkstų funkcija apsunkina širdies ligų gydymą: organizme gali kauptis skysčiai, kisti elektrolitų pusiausvyra, didėti kraujospūdis, o kai kurių vaistų skyrimą tenka itin atidžiai derinti. Dėl to pacientams, sergantiems ir širdies, ir inkstų ligomis, dažnai reikalingas kelių specialistų bendradarbiavimas.
„Šios ligos tarsi eina kartu ir blogina viena kitos eigą. Padidėjęs kraujospūdis didina inkstų funkcijos sutrikimo riziką, širdies nepakankamumas taip pat gali bloginti inkstų būklę. Gydant širdies nepakankamumą ar hipertenziją skiriami vaistai, pavyzdžiui, diuretikai, kurie būtini širdies ligų kontrolei, tačiau jų poveikį inkstų funkcijai reikia stebėti atidžiai“, – aiškina prof. dr. J.Badarienė.
Gydytoja pabrėžia, kad gydymo tikslas nėra vien paskirti vaistus – svarbu pasiekti konkrečius kontrolės rodiklius. Jei pacientas turi hipertenziją, neužtenka žinoti diagnozės ar kartais išgerti vaistų. Reikia nuosekliai siekti tikslinio kraujospūdžio, koreguoti cholesterolio, gliukozės rodiklius, gydyti širdies ligas ir reguliariai vertinti inkstų funkciją. Kuo anksčiau šie rizikos veiksniai pradedami kontroliuoti, tuo didesnė tikimybė sustabdyti grandininę reakciją, kai viena lėtinė liga paskatina kitą.
Riziką lemia ir gyvenimo būdas
Rizikos grupėje susirgti lėtine inkstų liga yra žmonės, turintys padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies nepakankamumu, cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu ar nutukimu, turintys antsvorio, vyresni nei 60 metų pacientai ir tie, kurių šeimoje buvo inkstų ligų atvejų.
„Šiems žmonėms rekomenduojama reguliariai tikrinti tiek širdies ir kraujagyslių būklę, tiek inkstų funkciją. Ypač svarbu atlikti kreatinino tyrimą, įvertinti glomerulų filtracijos greitį ir albumino-kreatinino santykį šlapime. Tai paprasti tyrimai, galintys parodyti ankstyvą inkstų pažeidimą dar tada, kai žmogus nejaučia jokių simptomų“, – sako prof. dr. J.Badarienė.
Širdies ir kraujagyslių ligų, o kartu ir lėtinės inkstų ligos riziką didina ne tik paveldimumas ar amžius, bet ir kasdieniai įpročiai. Gausi, riebi mityba, didelis druskos ar cukraus vartojimas skatina antsvorio, nutukimo, hipertenzijos, metabolinio sindromo ir cukrinio diabeto vystymąsi. Mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, padidėjusi gliukozės koncentracija, miego trūkumas ir ilgalaikis stresas taip pat didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
„Koreguojant šiuos veiksnius daugeliu atvejų galima užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, o kartu sumažinti ir inkstų pažeidimo riziką“, – sako gydytoja kardiologė.
