Sekite 15min Google
Insultas ištinka sutrikus smegenų aprūpinimui krauju – kraujagyslę gali užkimšti krešulys arba ji gali plyšti. Tuomet smegenų ląstelės negauna deguonies ir pradeda žūti, rašo „Parade“ .
Insulto pasekmės gali būti itin sunkios: paralyžius, kalbos, rijimo ar atminties sutrikimai, nuotaikos pokyčiai ir ilgalaikė negalia. Vis dėlto nemažai rizikos veiksnių galima kontroliuoti. Amerikos širdies asociacija skelbia, kad maždaug 80 proc. insultų būtų galima išvengti.
Svarbu suprasti, kad 17 val. nėra stebuklinga riba. Gydytojų patarimai susiję ne su konkrečiu paros metu, o su nuolat kartojamais vakaro įpročiais.
1. Gausus alkoholio vartojimas
Taurė vakare kai kam atrodo kaip paprastas būdas atsipalaiduoti, tačiau didesnis alkoholio kiekis gali kelti kraujospūdį ir didinti širdies ritmo sutrikimų, tarp jų – prieširdžių virpėjimo, tikimybę. Abi šios būklės yra svarbūs insulto rizikos veiksniai.
Vakare vartojamas alkoholis taip pat gali pabloginti miego kokybę. Nors žmogus gali užmigti greičiau, jo miegas dažnai būna fragmentiškas.
2. Itin sūri vakarienė
Didelis druskos kiekis maiste gali didinti kraujospūdį, o hipertenzija laikoma vienu svarbiausių kontroliuojamų insulto rizikos veiksnių.
Vakare geriau rinktis lengvesnį, kuo mažiau perdirbtą maistą: daržoves, ankštinius produktus, žuvį, liesą mėsą ar kitus baltymų šaltinius. Daug druskos gali būti ne tik traškučiuose, bet ir dešrose, rūkytuose gaminiuose, pusgaminiuose, padažuose bei greitajame maiste.
3. Vėlyvas ir gausus valgymas
Sočiai pavalgius prieš pat miegą organizmas neturi laiko tinkamai suvirškinti maisto. Tai gali trikdyti miegą, pabloginti gliukozės kontrolę ir ilgainiui prisidėti prie medžiagų apykaitos sutrikimų.
Neurologė Fouzia Siddiqui pataria vakarieniauti likus maždaug trims ar keturioms valandoms iki miego. Tai nereiškia, kad vėlyva vakarienė savaime sukels insultą, tačiau nuolat kartojamas toks įprotis gali būti nepalankus širdies ir kraujagyslių sveikatai.
4. Miego atidėliojimas
Vėlyvas naršymas telefone, televizoriaus žiūrėjimas, vakarinė kava ir nepastovus miego režimas gali trukdyti išsimiegoti. Ilgalaikis miego trūkumas siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu ir kitais širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksniais.
Suaugusiesiems paprastai rekomenduojama miegoti nuo septynių iki devynių valandų ir kiek įmanoma laikytis pastovaus miego režimo. Jei žmogus garsiai knarkia, miegodamas nustoja kvėpuoti, rytais jaučia galvos skausmą ar dieną nuolat mieguistas, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju – tai gali būti miego apnėjos požymiai.
5. Visas vakaras ant sofos
Po darbo norisi pailsėti, tačiau kelios valandos nepertraukiamo sėdėjimo nėra palankios kraujotakai ir bendrai širdies sveikatai. Fizinis pasyvumas siejamas su didesne antsvorio, hipertenzijos, diabeto, širdies ligų ir insulto rizika.
Nebūtina vakare intensyviai sportuoti. Gali pakakti spartesnio pasivaikščiojimo, lengvos mankštos ar kitokio judėjimo. Rekomenduojama per savaitę sukaupti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos ir mažiau laiko praleisti sėdint.