NHS gydytojas įspėjo apie penkias „klastingas“ sveikatos būkles, dėl kurių gali kilti didesnė demencijos rizika. Pasak eksperto, moksliniais tyrimais nustatyta, kad šios ligos prisideda prie kognityvinių gebėjimų silpnėjimo.
Manoma, kad šiuo metu Jungtinėje Karalystėje demencija serga daugiau kaip 944 000 žmonių ir, panašu, kad šis skaičius didės. Demencija – tai progresuojanti liga, dėl kurios gali sutrikti atmintis, pasikeisti elgesys ir net atsirasti judėjimo problemų bei kitų sunkių simptomų.
Nors tikimybę susirgti demencija gali lemti jūsų genetika ir amžius, apie 45 proc. atvejų demencijai įtakos turi veiksniai, kuriuos galima nulemti gyvenimo būdo pasirinkimu.
Kalbėdamas socialinės žiniasklaidos platformoje „TikTok“, gydytojas Karanas Rajanas rėmėsi praėjusiais metais paskelbtu moksliniu tyrimu.
Gydytojas K.Rajanas, geriau žinomas kaip Dr. Raj, sakė: „2024 m. „Lancet“ komisijos duomenimis, beveik pusės demencijos atvejų teoriškai būtų galima išvengti pašalinus 14 rizikos veiksnių.“
Jis tęsė: „Tačiau iš šių 14 rizikos veiksnių yra penki ypač klastingi, apie kuriuos turėtų žinoti daugiau žmonių.“ Jis išsamiai paaiškino, kaip sužinoti, ar jums šie veiksniai turi įtakos.
Didelis cholesterolio kiekis
Tyrime didelis mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekis siejamas su demencija. MTL cholesterolis kartais dar vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu.
Dr. Raj paaiškino: „Cholesterolio perteklius smegenyse siejamas su padidėjusia insulto rizika ir amiloido bei tau baltymo nusėdimu smegenyse.“ Žinoma, kad amiloido ir tau baltymų kaupimasis smegenyse sukelia Alzheimerio ligą.
„Kaip vyresnis nei 30 metų žmogus, dabar kasmet atlieku kraujo tyrimą, – tęsė daktaras Raj. – Nes atsitiktinio kraujo tyrimo metu, kai man buvo 28-eri, sužinojau, kad turiu didelį cholesterolio kiekį, kurį, laimei, pavyko išgydyti pakeitus mitybą.“
Vienas iš būdų sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje – pakeisti mitybą ir atsisakyti sočiųjų riebalų, kurių yra svieste, sūryje ir raudonoje mėsoje.
Aukštas kraujospūdis
Dėl šios priežasties daktaras Raj rekomenduoja reguliariai tikrintis kraujospūdį. Jis teigė: „Daugelis suaugusiųjų turi aukštą kraujospūdį, tačiau apie tai nežino, nes tokia būklė neturi jokių pastebimų požymių ar simptomų. Jei esate 30 metų ir vyresni, siūlau kraujospūdį tikrintis kasmet.“ Kraujospūdį galima reguliuoti sumažinus suvartojamos druskos kiekį, taip pat sumažinus alkoholio kiekį ir atsisakius rūkymo.
Klausos praradimas
Dar nėra tiksliai žinoma, kaip jūsų klausa veikia demencijos riziką, tačiau tyrimai parodė neabejotiną ryšį. Dr. Raj sakė: „Nežinome, ar klausos praradimas lemia demenciją, ar atvirkščiai, tačiau klausos praradimas gali lemti socialinę izoliaciją ir depresiją, o abu šie veiksniai yra demencijos rizikos veiksniai. Gera žinia ta, kad tai dažnai galima ištaisyti klausos aparatais.“ Reguliariai lankydamiesi klausos tyrimuose galite pasirūpinti savo ausų sveikata.
Regos praradimas
Praėjusiais metais atliktame „Lancet“ tyrime regos praradimas buvo naujas dalykas, dėl kurio demencijos rizika padidėjo 2 proc. „Tai ne tik nepriklausomas demencijos rizikos veiksnys, bet ir gali būti pagrindinės ligos, pavyzdžiui, diabeto, požymis“, – perspėjo daktaras Raj.
Jei nerimaujate dėl savo regėjimo, turėtumėte užsiregistruoti pas gydytoją.
Diabetas
Daktaras Raj pridūrė: „Prasta 2 tipo diabeto kontrolė reiškia didesnę demencijos riziką, tačiau ankstyvas ligos pastebėjimas dažnai lemia geresnius sveikatos rezultatus“.
Remiantis „The Lancet“ ataskaita, kiti devyni demencijos rizikos veiksniai yra šie:
- menkesnis išsilavinimas ankstyvajame amžiuje,
- depresija,
- smegenų trauma,
- fizinio aktyvumo stoka,
- rūkymas,
- nutukimas,
- per didelis alkoholio kiekis,
- socialinė izoliacija,
- oro tarša.
