Farmacininkė Laura Gedgaudaitė-Domarkienė atkreipia dėmesį, kad vartotojai dažnai vertina ne tai, kas iš tikrųjų svarbiausia. „Svarbu ne bendras žuvų taukų kiekis, o veikliųjų Omega-3 riebalų rūgščių – EPR ir DHR – kiekis“, – paaiškina ji.
Pasak specialistės, žuvų taukai iš esmės yra tik riebalų mišinys, o didžiausią, moksliniais tyrimais pagrįstą poveikį organizmui siejame tik su dviem konkrečiom medžiagom. EPR (eikozapentaeno rūgštis) labiausiai siejama su širdies ir kraujagyslių sistema – ji padeda mažinti uždegiminius procesus, svarbi kraujotakai. Tuo tarpu DHR (dokozaheksaeno rūgštis) yra itin svarbi smegenų veiklai, atminčiai, dėmesio koncentracijai, regėjimui ir nervų sistemai.
„Žmonės dažnai nustemba sužinoję, kad kapsulėje gali būti 1000 mg žuvų taukų, bet tik apie 150 mg EPR ir DHR. Tai reiškia, kad tik mažesnė dalis iš tiesų turi biologinį poveikį“, – sako farmacininkė.
Būtent dėl šios priežasties du papildai su identišku užrašu ant pakuotės gali veikti visiškai skirtingai. Ir tai ypač svarbu kalbant apie konkrečius sveikatos tikslus.
„Jeigu žmogus vartoja Omega-3 tik mitybos papildymui, mažesni kiekiai gali būti pakankami. Tačiau norint pasiekti konkrečių sveikatos tikslų, pavyzdžiui esant padidėjusiems trigliceridams ar didesnei širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, reikalingos gerokai didesnės EPR ir DHR dozės“, – aiškina ji.
Pastarųjų metų tyrimai tai patvirtina. Nustatyta, kad pakankamas šių riebalų rūgščių kiekis gali padėti mažinti padidėjusį kraujospūdį. Šiam tikslui tyrimuose dažniausiai minima apie 2–3 g EPR ir DHR per parą, tai yra apie 2000–3000 mg veikliųjų Omega-3 riebalų rūgščių.
Dar ryškesnis poveikis stebimas mažinant trigliceridų kiekį kraujyje. Amerikos širdies asociacijos mokslinėje rekomendacijoje nurodoma, kad 4 g per parą receptinių Omega-3 riebalų rūgščių gali sumažinti trigliceridus maždaug 20–30 proc., o esant labai aukštiems trigliceridams – ir daugiau. Tai reiškia apie 4000 mg per parą EPR ir DHR pagrindu veikiančių Omega-3.
„Retai kalbama apie tai, kad Omega-3 poveikį galima reikšmingai sustiprinti. Ne tik didinant dozę, bet ir pasirenkant tinkamus derinius“, – sako L.Gedgaudaitė-Domarkienė.
Pasak jos, vienas iš tokių pavyzdžių – polifenoliai, randami kakavoje. Šios medžiagos padeda mažinti oksidacinį stresą ir gali sustiprinti Omega-3 poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. „Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais net mažesnis Omega-3 kiekis gali veikti efektyviau, jei jis vartojamas kartu su šiomis medžiagomis“, – aiškina ji.
Farmacininkė atkreipia dėmesį, kad vis dažniau apie Omega-3 kalbama ir platesniame kontekste – ne tik širdies sveikatai, bet ir fiziniam pajėgumui.
„Sportuojantiems ar fiziškai aktyviems žmonėms Omega-3 poreikis gali būti didesnis, nes intensyvus ar ilgas fizinis krūvis gali laikinai padidinti uždegiminių procesų aktyvumą ir oksidacinį stresą.“, – sako ji.
Pasak specialistės, būtent dėl to Omega-3 vis dažniau vertinami kaip dalis ištvermę ir atsistatymą palaikančios strategijos dalis. „Tinkamas EPR ir DHR kiekis gali prisidėti prie greitesnio atsistatymo po fizinio krūvio, mažesnio nuovargio ir geresnio bendro fizinio pajėgumo“, – aiškina L.Gedgaudaitė-Domarkienė.
Ji priduria, kad šiuo atveju svarbūs ir deriniai. „Norint sustiprinti poveikį ištvermei, Omega-3 gali būti derinami su augaliniais ekstraktais, pavyzdžiui, imbieru ar ženšeniu. Šios medžiagos siejamos su energijos apykaita, kraujotakos gerinimu ir nuovargio mažinimu“, – sako ji.
Pasak farmacininkės, tokie deriniai leidžia į Omega-3 žiūrėti ne tik kaip į „širdies papildą“, bet kaip į platesnio poveikio medžiagą, aktualią ir aktyvų gyvenimo būdą pasirinkusiems žmonėms.
Ne mažiau svarbus ir taisyklingas Omega-3 vartojimas. Kadangi žuvų taukai yra riebalai, jų pasisavinimas priklauso nuo to, su kuo jie vartojami.
„Yra duomenų, kad derinimas su kitais naudingais riebalais, pavyzdžiui, ypač grynu alyvuogių aliejumi, gali pagerinti pasisavinimą net iki 2 kartų“, – sako farmacininkė.
Galiausiai ji primena ir dar vieną svarbią, bet šiandien ypač aktualią detalę – kokybę. Sparčiai augant papildų pasiūlai internete, vartotojai vis dažniau renkasi produktus ne vaistinėse, o elektroninėse parduotuvėse, kur kontrolė ir informacijos skaidrumas gali būti nevienodi.
„Jei ant pakuotės nėra aiškiai nurodyta žuvų kilmė, veikliųjų medžiagų kiekis ar žaliavos kokybės kriterijai, vartotojui sunku įvertinti, ką jis iš tikrųjų perka“, – teigia specialistė.
Pasak jos, būtent dabar, kai pasirinkimas toks platus, rizika įsigyti mažos koncentracijos ar prastesnės kokybės produktą yra didesnė nei bet kada anksčiau. „Internete dažnai akcentuojama kaina ar bendras žuvų taukų kiekis, tačiau nutylima svarbiausia – kiek realiai yra EPR ir DHR. Tai ir yra kriterijus, kuris turėtų lemti pasirinkimą“, – pabrėžia farmacininkė.


