Kada tai laikoma liga?
Nors daugelis moterų linkusios ignoruoti pirmuosius simptomus, specialistai pabrėžia – net ir minimalūs požymiai jau rodo problemą.
„Net jei šlapimo nutekėjimas pasireiškia tik kosint, čiaudint ar fizinio krūvio metu, tai jau yra pirmieji šlapimo nelaikymo požymiai“, – laidoje akcentavo gydytojas T.Simaška.
Pasak jo, svarbu suprasti, kad tai nėra neišvengiama senėjimo dalis, o būklė, kurią galima valdyti ir gydyti.
Skirtingos priežastys – skirtingi tipai
Laidoje aptarta, kad šlapimo nelaikymas nėra vienalytė problema – egzistuoja kelios jo formos. Viena jų – hiperaktyvi šlapimo pūslė, kai staiga atsiranda stiprus noras šlapintis ir žmogus nespėja pasiekti tualeto. Kita – vadinamasis persipildymo nelaikymas, kai pūslė neištuštėja iki galo ir dalis šlapimo išteka nevalingai.
Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, susijusių su nusilpusiais tarpvietės raumenimis, ypač su amžiumi.
Be to, specialistai išskiria ir refleksinį šlapimo nelaikymą, kuris gali būti susijęs su ankstesnėmis neigiamomis patirtimis ar stresinėmis situacijomis, pavyzdžiui, kelionėmis, kai nėra galimybės naudotis tualetu.
Diagnozė prasideda nuo pokalbio
Pasak gydytojo, pirmasis žingsnis – atviras pokalbis su specialistu. „Svarbiausia yra anamnezė – žmogus turi papasakoti, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškia simptomai“, – teigė T.Simaška.
Vėliau gali būti atliekami papildomi tyrimai, tačiau dažnai jau pirminė informacija leidžia suprasti problemos pobūdį.
Kaip gydoma?
Laidoje pabrėžta, kad gydymas priklauso nuo priežasties ir gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, fizinį aktyvumą, fitoterapiją ar medikamentus.
Mokslininkė E.Kondrotienė akcentavo fitoterapijos galimybes ir jos potencialą: „Ypač lengvesnėse stadijose fitoterapija, kaip švelnioji terapija gali būti taikoma kaip pagrindinė pagalba esant šlapimo nelaikymo problemai, o sudėtingesniais atvejais – kaip papildoma, prie pagrindinio gydymo.“
Mokslininkė ir gydytojas urologas taip pat atkreipė dėmesį, kad augalinės kilmės priemonės dažnai yra gerai toleruojamos ir gali būti alternatyva žmonėms, kurie netoleruoja vaistų.
Kokie augalai gali būti vartojami, esant šlapimo nelaikymui?
Laidoje aptarti Lietuvoje augantys augalai, kurie gali būti naudingi šlapimo takų funkcijai palaikyti. Tarp jų – dirvinis asiūklis, pasižymintis diuretiniu, priešuždegiminiu ir antibakteriniu poveikiu, taip pat padedantis stiprinti raumenis.
Visgi, kaip suderinamas diuretinis preparatų poveikis ir šlapimo nelaikymas? T.Simaška paaiškina: „Kai mes galvojame apie fitopreparatus, mes negalvojame apie tokį diuretiką, kuris šlapimo tūrį padidins tris-keturis kartus. Dažnai pasitaiko neteisingas supratimas, kad žmonės, kurie turi šlapimo nelaikymą, jį sprendžia mažu skysčio suvartojimo. O tai iš tiesų net pablogina simptomus.
Dažniausiai šlapimo pūslę iš vidaus dirgina ne šlapimo tūris, o šlapimo cheminė sudėtis. Jeigu jis yra stipriai koncentruotas, šlapintis norėsis gerokai dažniau. Todėl visada pacientus, kurie turi šlapimo nelaikymą, raginame vartoti pakankamą kiekį vandens.
Mažas šlapimo kiekis taip pat mažina infekcijų didėjimą, akmenų formavimąsi. Dehidratacija gali pridaryti labai daug problemų.“
Aptartos ir kitos veikliosios augalų medžiagos: adenozinas, svarbus raumenų funkcijai, bei enterodiolis – fitoestrogenas, aktualus moterims perimenopauzės, menopauzės laikotarpiu. Apyniai išsiskiria stipriu fitoestrogeniniu poveikiu. Pašnekovai taip pat aptaria ir medžiagą cinamaldehidą, kuri itin svarbi raumenų stiprinimui.
Taip pat kalbėta apie miltines meškauoges, kuriose esantis arbutinas itin ištirtas dėl antibakterinio poveikio.
Laidoje taip pat akcentuota, kad didžiausią naudą suteikia ne pavieniai augalai, o jų deriniai. Apie tai kalba ir žolininkas Virgilijus Skirkevičius, kuris savo praktikoje pabrėžia augalų tarpusavio sinergiją, kuomet augalų savybės geriausiai atsiskleidžia deriniuose.
Būtent todėl šiuolaikinė fitoterapija orientuojasi į augalų derinius kompleksuose.
Taip pat akcentuojama, kad mūsų organizmui naudingiausi tie augalai, kurie auga mūsų gimtinėje, kuriuos naudojo senoliai, jie mums artimiausi genetiškai.
Gydytojas T.Simaška laidoje atkreipė dėmesį į standartizacijos svarbą: „Svarbu rinktis preparatus su aiškiai nurodytomis dozėmis ir klinikiniais tyrimais pagrįstu poveikiu – tai leidžia užtikrinti saugumą ir efektyvumą.“
Diskusijoje su gydytoju mokslininkė E.Kondrotienė skeptiškai įvertina ir arbatėlių bei užpiliukų savavališkus virimus bei tokių ‚metodų“ terapinę naudą nežinant dozių. Juk tam yra fitoterapijos specialistai.
Judėjimas – paprasta, bet veiksminga prevencija
Vienas svarbiausių akcentų – fizinis aktyvumas. Moksliniai tyrimai rodo, kad sėslus gyvenimo būdas didina šlapimo nelaikymo riziką, o reguliarus judėjimas gali ją sumažinti.
Net paprastas 30 minučių vaikščiojimas kasdien gali turėti teigiamą poveikį. Tiesa, specialistai įspėja, kad itin intensyvios sporto šakos (gimnastika, boksas, batutai) kai kuriais atvejais gali turėti priešingą efektą, nes gali būti pertempiami raumenys, kadangi dubens raumenys, šlapimo pūslės raumenys yra susiję.
Kaip rasti tarpvietės raumenis ir juos stiprinti?
Pasak pašnekovų, vienas svarbiausių – dubens dugno (tarpvietės) raumenų stiprinimas.
Tam puikiai tinka Kėgelio pratimai, pilatesas ar statiniai pratimai. Specialistai rekomenduoja pradėti nuo raumenų pajautimo – pavyzdžiui, bandant trumpam sustabdyti šlapinimąsi.
Svarbu suprasti, kad rezultatai neatsiranda iš karto – pokyčiams reikia laiko ir nuoseklumo.
Pašnekovai laidoje vieningai sutaria – šlapimo nelaikymas nėra gėdinga problema,o liga, valdoma ir gydoma, nevaldant jos – problema gilėja, todėl tikrai nereikėtų jos slėpti ar ignoruoti.
Jei kreiptis į gydytoją-urologą ar ginekologą nedrąsu, pirmuoju žingsniu gali tapti gyvenimo būdo pokyčiai ar fitoterapija.
Vis dėlto, svarbu atminti, kad savarankiškai eksperimentuoti su neaiškios kilmės užpilais nerekomenduojama – tai gali pakenkti virškinimo sistemai.
