Sekite 15min Google
Renkantis sauskelnes svarbu įvertinti, kiek žmogus juda, kokio stiprumo yra nelaikymas, koks gaminio sugeriamumas ir ar pasirinktas dydis gerai priglunda.
Kartais iš šalies sunku suprasti, kas būtų geriausia slaugomam asmeniui, todėl verta atkreipti dėmesį į keletą niuansų, kurie padės įvertinti situaciją ir parinkti labiausiai tinkančias sauskelnes.
Sauskelnės su lipdukais ar kelnaitės?
Suaugusiesiems skirtos sugeriančios priemonės yra keleto tipų, bet dažniausiai pasirenkami tipai yra anatominės – lipdukais segamos sauskelnės arba kelnaitės – užmaunamos sauskelnės. Jų naudojimas kiek skiriasi.
Sauskelnės su lipdukais – dažniau tinkamas pasirinkimas slaugos patale gulintiems ir/ar mažai judantiems žmonėms. Lipdukus galima užsegti ir atsegti keletą kartų ir sureguliuoti taip, kad sauskelnės tinkamai priglustų žmogui gulint, todėl slaugytojui lengviau pakeisti ar pataisyti priemonę, kai artimasis pats negali atsistoti ar pakankamai pakelti kūno. Jos taip pat gali būti tinkamesnės esant išmatų nelaikymui ar viduriavimui, nes gerai priglunda ir uždengia didesnį kūno plotą.
Pavyzdžiui, „TENA Slip“ anatominės sauskelnės turi lipdukus, kuriais galima reguliuoti prigludimą, o taip pat šių sauskelnių šonuose ir nugaroje yra tamprios detalės, kurios užtikrina, kad gaminys dar geriau priglunda prie kūno ir verčiantis ar judant nevaržo slaugomojo judesių, netrina gležnos slaugomojo odos.
Sugeriančios kelnaitės – patogesnės slaugomiems asmenims, kurių mobilumas nėra visiškai apribotas, t.y. jie gali atsiremti ir kilstelėti savo kūno svorį, atsisėsti ir nuleisti kojas lovoje ir pan. Taip pat tiks aktyvesniems žmonėms. Jos užmaunamos ir numaunamos kaip įprasti apatiniai, todėl gali padėti išsaugoti savarankiškumą tiems, kurie dar vaikšto, kartais patys nueina į tualetą ar gali bent iš dalies pasirūpinti savimi.
Pavyzdžiui „TENA Pants“ kelnaitės dėl tamprios, bet tvirtos juosmeninės dalies patikimai priglunda prie kūno ir išlieka savo vietoje, nesmunka.
Svarbiausia – rinktis ne pagal tai, kuri priemonė atrodo patogesnė iš pirmo žvilgsnio, o pagal žmogaus judėjimo galimybes ir slaugos aplinkybes.
Kaip įvertinti sugeriamumą?
Ne mažiau svarbu nei priemonės tipas yra jos sugeriamumas. Vienam žmogui gali pakakti mažesnio sugeriamumo gaminio, o kitam, ypač esant stipriam šlapimo nelaikymui ar slaugant lovoje, reikės didesnės apsaugos.
Renkantis verta įvertinti, kaip dažnai pasitaiko pratekėjimų, kiek gausiai išsiskiria šlapimo, ar priemonė bus naudojama dieną, ar naktį, taip pat ar žmogus nelaiko išmatų. Įsigyjant sauskelnes pirmąjį kartą, rekomenduojama pradėti nuo Super sugėrimo ir stebėti, ar vis tik reikia didesnio – Maxi sugėrimo ar pakanka mažesnio – Plus sugėrimo.
Gulintiems žmonėms ypač svarbu, kad skystis būtų ne tik gerai, bet ir greitai sugertas ir sulaikytas vidiniuose sluoksniuose. Taip sumažinamas drėgmės kontaktas su oda, kuris gali paskatinti paraudimą, perštėjimą ir sudirgimą. Pralaidžios orui medžiagos bei tinkamas prigludimas taip pat prisideda prie komforto ir pilnavertės slaugos užtikrinimo.
Jeigu reikia didesnio sugeriamumo, galima svarstyti tokius variantus kaip „TENA Slip Maxi“ arba „TENA Pants Maxi“. Didesnis sugeriamumas nepanaikina poreikio tikrinti ar priemonė jau prisipildžiusi ir ją reguliariai keisti.
Svarbu: net gerai ir greitai sugeriantis gaminys ne visada gali pašalinti pragulų riziką, ypač jei žmogus ilgai guli vienoje padėtyje. Todėl rekomenduojama slaugos patale gulintį artimąjį karts nuo karto paversti, pakeisti jo gulėjimo pozą ir nepamiršti pasirūpinti intymių vietų higiena.
Kaip parinkti tinkamą sauskelnių dydį?
Net ir gerai sugerianti priemonė gali pratekėti, jei ji per didelė arba per maža. Per laisvai prigludusios sauskelnės gali neužtikrinti patikimos apsaugos, o per ankšta – spausti, trinti odą ir kelti diskomfortą.
Ant pakuočių paprastai nurodomi dydžiai XS, S, M, L ar XL. Jie gali būti susieti su drabužių dydžiais. Norint dar tikslesnio įvertinimo, reikia išmatuoti ligonio klubus ir parinkti pagal apimtį, nurodytą ant sauskelnių pakuotės.
Jei sauskelnės nuolat prateka, slankioja, spaudžia ar įsirėžia į odą, verta iš naujo įvertinti dydį ir užsegimą. Keičiant priemonę taip pat reikėtų patikrinti, ar ji gerai priglunda ties juosmeniu, kirkšnimis ir sėdmenimis, tačiau nevaržo judesių ir netrina odos. Be to, svarbu nepamiršti pirštais pataisyti sauskelnių kraštelių, kad nebūtų užsilenkę, žmogui būtų komfortabilu.
Kaip dažnai reikia keisti sauskelnes?
Netinkamai ilgai palikta drėgna priemonė gali dirginti odą, o šlapimo ir išmatų likučiai didina odos pažeidimo riziką, todėl svarbu ne tik išsirinkti tinkamas sauskelnes, bet ir laiku jas keisti.
Kaip orientyras gali būti nurodomas vidutinis maždaug trijų pakeitimų per parą dažnis, tačiau tai nėra universali taisyklė. Poreikis priklauso nuo žmogaus būklės, nelaikymo intensyvumo, naudojamos priemonės ir kasdienės situacijos.
Jei žmogus pasituštino, sauskelnes reikėtų pakeisti kuo greičiau. Taip pat nelaukite, jei pastebite pratekėjimą, odos sudirgimą, nemalonų kvapą ar žmogus jaučia diskomfortą.
Visose TENA sauskelnėse yra drėgmės indikatorius – išorinė juostelė, kurios spalva, priemonei prisipildžius, keičiasi iš geltonos į mėlyną. Toks indikatorius gali padėti įvertinti, kada sauskelnes jau reikėtų keisti, tačiau jis nepakeičia odos būklės ir bendros situacijos stebėjimo.
Nemalonų kvapą padeda kontroliuoti TENA sauskelnėse esanti kvapų kontrolės sistema, reguliarus keitimas, odos priežiūra ir švari patalynė. Vien kvapą slopinančia funkcija pasikliauti negalima – svarbu pašalinti ir jo priežastį.
Kaip pasirinkimas susijęs su odos būkle ir pragulų rizika?
Ilgai gulintiems žmonėms kyla didesnė pragulų rizika – tai odos ir gilesnių audinių pažeidimai, dažniausiai atsirandantys dėl užsitęsusio spaudimo. Jie gali formuotis kryžkaulio, sėdmenų, klubų, kulnų, alkūnių ar menčių srityse.
Prie rizikos prisideda ne tik nejudrumas ir spaudimas, bet ir drėgmė. Šlapimas, išmatos bei prakaitas gali sudirginti odą ir susilpninti jos apsauginį barjerą, dėl ko oda tampa jautresnė trinčiai ir pažeidimams.
Todėl gulintį artimąjį slaugant svarbu:
-
rinktis tinkamo dydžio, gerai sugeriančias ir pralaidžias orui sauskelnes;
-
kuo greičiau pakeisti priemonę po tuštinimosi;
-
švelniai nuvalyti tarpvietės, kirkšnių ir sėdmenų odą naudojant specialiai šiai priežiūrai skirtas priemones;
-
reguliariai apžiūrėti odą, atkreipti dėmesį į paraudimą, skausmingumą ar kitus pakitimus;
-
keisti žmogaus padėtį pagal jo būklę ir sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas.
Kasdienei higienai galima rinktis ir specializuotas priemones, pavyzdžiui, „TENA Wash Cream“ prausiamąjį kremą, skirtą intymių sričių odos valymui neplaunant vandeniu. Tarpvietės odą svarbu valyti iš priekio nugaros kryptimi švelniai, netrinant.
Tinkamos sauskelnės gali padėti sumažinti ilgalaikio drėgmės poveikio ir trinties riziką, tačiau pačios savaime nuo pragulų neapsaugo. Jų prevencijai taip pat būtina tinkama slauga, padėties keitimas ir odos stebėjimas.
Ar galima gauti kompensuojamąsias sauskelnes?
Jei artimajam diagnozuotas šlapimo ar išmatų nelaikymas, verta pasidomėti galimybe gauti kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones. Dėl jų skyrimo reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins būklę ir paaiškins, kokios priemonės priklauso konkrečiu atveju.
Valstybinės ligonių kasos skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad suaugusiesiems, esant sunkiam šlapimo nelaikymui, gali būti kompensuojama 60 sauskelnių per mėnesį, esant tik išmatų nelaikymui – 45, o esant šlapimo ir išmatų nelaikymui – 90 sauskelnių per mėnesį. Konkrečias sąlygas, priemonių rūšį ir tinkamą sugeriamumą reikėtų pasitikslinti su gydytoju.
