Sekite 15min Google
Vieno tyrimo negana
Anot R. Pranevičiaus, rugpjūčio pabaigoje poliklinikose ir privačiose klinikose jaučiasi savotiška „ramybė prieš audrą“, todėl šį laikotarpį jis rekomenduotų išnaudoti sveikatos patikrinimui.
„Dabar pacientų srautas poliklinikose tikrai mažesnis ir eilių prie tyrimų beveik nėra. Tačiau po kelių savaičių, artėjant rugsėjo 29-osios Pasaulinei širdies dienai ir su ja susijusioms sveikatinimo kampanijoms, srautas įprastai išauga. Todėl dabar labai geras metas užsirašyti širdies tyrimams bei juos atlikti be streso“, – sako kardiologas.
Tačiau, anot pašnekovo, svarbu prisiminti, kad atostogas lydėjęs poilsis, reguliaresnis miegas, daugiau fizinio aktyvumo ir laiko gamtoje gali būti palankūs širdies veiklai. Kardiologo teigimu, tyrimai su nešiojamais jutikliais – holteriais – taip pat rodo, kad savaitės trukmės ar ilgesnis poilsis pagerina širdies ritmo variabilumą, kitaip žinomą kaip HRV. Tai rodiklis, atspindintis autonominės nervų sistemos balansą.
Kartu, anot gydytojo, po atostogų pagerėja miego kokybė, sumažėja streso lygis. Pastarasis po ilgesnio poilsio gali nukristi iki maždaug 44 proc.
„Todėl vasaros pabaiga yra tikrai tinkamas laikas ne tik pasitikrinti pagrindinius rodiklius, bet ir turėti ramybės laikotarpiu užfiksuotą atskaitos tašką, su kuriuo vėliau būtų galima lyginti savo būklę. Vis dėlto net ir po atostogų atlikta ideali kardiograma ne visada reiškia, kad su širdimi – viskas gerai. Ramybės būsenoje fiksuojama EKG rodo tik kelių sekundžių širdies elektrinį vaizdą tuo konkrečiu momentu. Todėl nemažai žmonių, turinčių širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčių, tokį tyrimą atlikę ramioje, atsipalaidavusioje būsenoje gali gauti visiškai normalų rezultatą“, – aiškina R. Pranevičius.
Anot jo, tyrimais nustatyta, kad ramybės EKG jautrumas nustatant reikšmingą vainikinių arterijų ligą gali svyruoti nuo 20 iki 70 proc., priklausomai nuo tiriamos populiacijos ir ligos. O po atostogų šis ribotumas gali būti ypač aktualus. Jei žmogus ką tik grįžo pailsėjęs – sumažėjęs stresas ir pagerėjęs miegas, tai, tikėtina, atspindės kitokią organizmo būseną nei įprastą darbo dieną.
„Ši situacija panaši į reiškinį, gerai žinomą matuojant kraujospūdį. Gydytojo kabinete rodiklis gali būti normalus, tačiau kasdieniame gyvenime, esant įprastam krūviui ir stresui, jis reikšmingai pakyla. Panašiai ir su širdies ritmu. Ramybės būsenos vaizdas gali neatspindėti to, kas vyksta darbo dienomis, esant fiziniam ar emociniam krūviui“, – akcentuoja kardiologas.
Išeitis yra
Rugsėjį, anot kardiologo, dažnai lydi vadinamasis grįžimo į darbą fenomenas, kurį patvirtina ir epidemiologiniai duomenys. Pasak R. Pranevičiaus, daugelio šalių statistika rodo, kad ūminių širdies ir kraujagyslių įvykių dažnis pirmąją darbo savaitės dieną, ypač po ilgesnės pertraukos, yra didesnis nei kitomis savaitės dienomis.
„Tam įtakos gali turėti keli veiksniai vienu metu: sutrikęs miego režimas, staigus grįžimas prie intensyvios veiklos, psichologinis stresas ir cirkadinio ritmo pokyčiai“, – teigia gydytojas.
Būtent čia, anot kardiologo, ir išryškėja vienkartinio tyrimo kabinete ribotumas – jis fiksuoja širdies veiklą vienu konkrečiu momentu. Tačiau ne tada, kai realiai kyla problema.
„Todėl šiuolaikinės ilgalaikio širdies ritmo monitoravimo technologijos gali užpildyti šią spragą. Jos leidžia stebėti širdies veiklą dienomis ar savaitėmis realiomis kasdienėmis sąlygomis – dirbant, sportuojant, patiriant stresą ar miegant. Kuo ilgiau stebima širdis, tuo didesnė tikimybė užfiksuoti retai pasitaikantį ritmo sutrikimo epizodą“, – pažymi R. Pranevičius.
Tai, anot pašnekovo, patvirtina ir statistika. Ji rodo, kad medicininiai ilgalaikio širdies ritmo monitoravimo įrenginiai gali būti veiksmingesni nei standartinis, trumpalaikis tyrimas. Jie epizodinius ritmo sutrikimus, tokius kaip paroksizminis prieširdžių virpėjimas, aptinka žymiai dažniau.
„Todėl, – tęsia jis, – rekomenduočiau naudoti medicininius ilgalaikio širdies veiklos monitoravimo įrenginius, o kartu apsilankyti ir gydymo įstaigoje. Pradėčiau nuo bazinio, bet informatyvaus rinkinio: kraujospūdžio pamatavimo, cholesterolio profilio ir gliukozės kraujyje ištyrimo, ramybės EKG bei pokalbio su gydytoju apie šeimos anamnezę. Reikėtų išsiaiškinti, ar artimieji sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, ar buvo ankstyvų infarktų, insultų. Šie keli rodikliai suteikia patikimos informacijos apie rizikos lygį net ir žmogui, kuris nejaučia jokių simptomų.“
Minėti baziniai tyrimai, tikina kardiologas, yra tik dalis prevencijos. Jei rizikos veiksnių daugiau – padidėjęs kraujospūdis, antsvoris, rūkymas, šeimoje buvę ankstyvi širdies įvykiai – verta su gydytoju aptarti ir ilgesnės trukmės širdies ritmo stebėsenos galimybę.
Tai aktualu ir tuomet, jei anksčiau buvo pastebėti neaiškūs simptomai, tokie kaip permušimai, trumpalaikis galvos svaigimas ar neįprastas dusulys. „Gali būti, kad po atostogų daugelis jaučiasi puikiai ir mano, jog dėl to nėra jokio pagrindo lankytis pas gydytoją. Tačiau gera savijauta ne visada atspindi tikrąją širdies būklę. Dauguma rizikos veiksnių – padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis, ankstyva aterosklerozė – ilgą laiką nesukelia jokių pojūčių. Be to, apie penktadalis infarktų yra vadinamieji tylieji, kai žmogus jų gali nepajusti“, – primena R. Pranevičius.
Todėl vasaros pabaigą jis siūlo išnaudoti ne tik tyrimams, bet ir sveikesniems įpročiams įtvirtinti. Reguliarus miegas, judėjimas, poilsio pertraukos darbo dieną ir subalansuota mityba neturėtų likti tik atostogų prisiminimais.
„Rekomenduočiau sąmoningai pereiti prie darbo ritmo palaipsniui, o ne staiga. Vertėtų stengtis išlaikyti bent dalį per atostogas įgytų įpročių – reguliarų miegą, judėjimą, sveikesnę mitybą, poilsio pertraukas darbo dieną. Ir būtent dabar, kol dar yra ramybės metas ir turime laiko, pasinaudoti proga ne tik pasitikrinti širdį, bet ir sąmoningai nuspręsti, kuriuos sveikesnius vasaros įpročius norite išsinešti į rudenį“, – reziumuoja LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos centro vadovas.
