Sekite 15min Google
Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojos kardiologės Eglės Brazdžiūnienės, širdies sveikatą didele dalimi lemia kasdieniai įpročiai: „Žmogui, kuris iki šiol savo širdies sveikatai skyrė mažai dėmesio, rekomenduojama pradėti nuo dviejų svarbiausių sričių – mitybos įpročių peržiūros ir didesnio fizinio aktyvumo kasdienybėje.“
Peržiūrint mitybą, pirmiausia gydytoja pataria mažinti druskos, pridėtinio cukraus ir perdirbtos mėsos vartojimą, dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius bei viso grūdo produktus. Kartu verta pagalvoti, kaip į dienotvarkę įtraukti daugiau judėjimo.
„Pradėti galima nuo vieno paprasto pokyčio – kasdien bent 30 minučių skirti spartesniam ėjimui. Tai nereikalauja specialios įrangos, gali būti lengvai įtraukiama į dienotvarkę ir yra vienas efektyviausių būdų stiprinti širdį“, – sako E. Brazdžiūnienė.
Geram miegui svarbus pastovumas
Rūpinantis širdies sveikata, būtina dėmesio skirti poilsiui. Miegant organizmas atsistato, reguliuojami hormoniniai procesai, mažėja nervų sistemos aktyvumas ir širdžiai tenkantis krūvis.
„Tyrimai rodo, kad nuolatinis miego trūkumas siejamas su didesne arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, infarkto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika“, – pabrėžia E. Brazdžiūnienė ir priduria, kad suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą ir stengtis eiti miegoti bei keltis panašiu metu.
Pasak kardiologės, svarbi ir miego kokybė. Ją gerinti padeda reguliarus dienos režimas, pakankamas fizinis aktyvumas, ribojamas ekranų naudojimas prieš miegą ir mažesnis kofeino vartojimas vakarais.
Geriau pažinti savo miego įpročius gali padėti ir išmanieji laikrodžiai, apytiksliai įvertinantys miego trukmę, užmigimo ir pabudimo laiką bei prabudimus naktį.
Pirmiausia verta stebėti šių rodiklių tendencijas: ar miegui nuolat lieka per mažai laiko, ar smarkiai svyruoja užmigimo ir kėlimosi valandos. Ilgesnio laikotarpio duomenys gali padėti pastebėti pasikartojančius įpročius ir pasirinkti, ką kasdienybėje norėtųsi pakeisti.
Rūpinantis savo miegu, verta peržiūrėti kasdienius įpročius ir užduoti sau kelis klausimus:
· kada išgeriame paskutinį puodelį kavos?
· kiek laiko vakare praleidžiame prie ekranų?
· ar dieną randame laiko pajudėti?
Svarbu žinoti, kas įprasta būtent jums
Stebint savo pulsą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jis keičiasi ramybės metu, judant ir atsigaunant po fizinio krūvio. Ne mažiau svarbu žinoti ne tik bendras normas, bet ir tai, kokie rodikliai įprasti būtent jums.
„Lėtas ar greitas pulsas ne visuomet yra ligos požymis, tačiau nuolatiniai nukrypimai nuo žmogui būdingų rodiklių gali būti svarbus signalas pasitikrinti sveikatą. Kartais reikšmingiausia būna ne tai, ar rodiklis atitinka bendras rekomendacijas, bet tai, kad jis pastebimai pasikeitė lyginant su ankstesniais matavimais“, – sako kardiologė.
Gydytojas taip pat pataria pernelyg nesureikšminti pavienių matavimų ir nelyginti savo rezultatų su kitų žmonių rodikliais. Pulsui įtakos gali turėti miegas, stresas, vartojami vaistai, kofeinas ar fizinis krūvis, todėl vertinant pokyčius svarbios ir aplinkybės, kuriomis jie užfiksuoti.
Kaip gali padėti vaikai ir anūkai?
Artimieji gali padėti rūpintis sveikata ir palaikyti kasdienius įpročius. Pradėti galima nuo kelių paprastų veiksmų:
Judėti kartu. Susitarti reguliariai pasivaikščioti, pėsčiomis nueiti į parduotuvę ar aplankyti draugus.
Parodyti, kur rasti naudingą informaciją. Padėti laikrodyje ar programėlėje peržiūrėti žingsnių skaičių, miego duomenis ir nustatyti aktyvumo priminimus.
Leisti išbandyti patiems. Parodžius veiksmus, paskatinti artimąjį juos pakartoti savarankiškai. Pradžioje pakanka kelių jam aktualių funkcijų.
Pasidomėti, kaip sekasi. Po kelių dienų paklausti, kas buvo aišku, o ką reikėtų parodyti dar kartą.
