Sekite 15min Google
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, kasmet griūva daugiau nei ketvirtadalis 65 metų ir vyresnių žmonių, tačiau gydytojui apie tai pasako mažiau nei pusė. Kartą pargriuvus tikimybė, kad tai pasikartos, išauga maždaug dvigubai.
Maždaug vienas iš dešimties griuvimų baigiasi trauma, dėl kurios žmogui tenka kreiptis medicininės pagalbos arba bent dienai apriboti įprastą veiklą.
Vyresniems žmonėms ypač pavojingi klubo lūžiai. Po tokios traumos pasveikti sunku, o dalis pacientų nebegali gyventi savarankiškai. Griuvimai taip pat yra dažniausia vyresnių žmonių patiriamų trauminių galvos smegenų sužalojimų priežastis.
Pavojų gali didinti ir vaistai
Griuvimo priežastis dažniausiai būna ne viena. Riziką gali padidinti silpnesnė apatinė kūno dalis, sutrikusi pusiausvyra, regėjimo problemos, pėdų skausmas, netinkama avalynė ir vitamino D trūkumas.
Dar vienas dažnai neįvertinamas veiksnys – vartojami vaistai. Raminamieji, migdomieji ir kai kurie antidepresantai gali sukelti mieguistumą, galvos svaigimą, sulėtinti reakciją arba paveikti pusiausvyrą. Tokių šalutinių poveikių gali turėti ir kai kurie be recepto parduodami preparatai.
Todėl vyresniems žmonėms rekomenduojama kartu su gydytoju arba vaistininku reguliariai peržiūrėti visus vartojamus vaistus – ne tik išrašytus gydytojo, bet ir įsigytus savarankiškai.
Vaistų negalima nutraukti savo nuožiūra. Specialistas gali įvertinti, ar jų derinys nedidina mieguistumo ir svaigimo, prireikus pakoreguoti dozę arba parinkti kitą preparatą.
Pavojus gali slėptis namuose
Nelygūs laiptai, slankiojantys kilimėliai, ant grindų palikti daiktai ar prastas apšvietimas jaunam žmogui gali atrodyti nereikšmingi. Tačiau pablogėjus regėjimui, sulėtėjus reakcijai ar susilpnėjus kojoms jie tampa rimtais spąstais.
Norint sumažinti griuvimo riziką, patariama:
- pašalinti slankiojančius kilimėlius ir daiktus, už kurių galima užkliūti;
- gerai apšviesti laiptus, koridorius ir kelią į vonios kambarį;
- abiejose laiptų pusėse įrengti turėklus;
- prie vonios, dušo ir tualeto pritvirtinti laikymosi rankenas;
- avėti neslystančią, pėdą gerai laikančią avalynę;
- reguliariai tikrintis regėjimą ir atnaujinti akinius.
Dėvint progresinius ar bifokalinius akinius gali būti sunkiau tiksliai įvertinti laiptelio ar šaligatvio bortelio aukštį. Todėl verta su akių priežiūros specialistu aptarti, ar vaikščiojant lauke nereikėtų kitokių akinių.
Baimė pargriūti gali įsukti pavojingą ratą
Net ir nesusižeidęs žmogus po griuvimo dažnai pradeda bijoti, kad tai pasikartos. Dėl šios baimės jis mažiau vaikšto, rečiau išeina iš namų ir vengia įprastos veiklos.
Tačiau sumažėjus fiziniam aktyvumui silpsta kojų raumenys ir blogėja pusiausvyra. Taip rizika pargriūti dar labiau išauga.
Norint nutraukti šį ratą, svarbūs kojų jėgą ir pusiausvyrą gerinantys pratimai. CDC kaip vieną tinkamų veiklų nurodo taiči, tačiau gali padėti ir individualiai parinkta mankšta. Jei žmogus jau yra griuvęs, jaučia galvos svaigimą ar nestabilumą, saugiausius pratimus turėtų padėti parinkti gydytojas arba kineziterapeutas.
Taip pat verta pasitikrinti dėl osteoporozės, nes susilpnėję kaulai griuvimo metu lūžta lengviau.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Vyresniam žmogui pargriuvus ir susitrenkus galvą, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, net jeigu iš pradžių jis jaučiasi neblogai. Tai ypač svarbu vartojant kraują skystinančius vaistus, nes po smūgio gali prasidėti pavojingas vidinis kraujavimas.
Medicininės pagalbos taip pat reikia, jeigu po griuvimo:
- žmogus negali atsistoti ar priminti kojos;
- jaučia stiprų klubo, rankos ar kitos kūno vietos skausmą;
- atsirado mieguistumas, sumišimas, pykinimas ar vėmimas;
- sutriko kalba, regėjimas ar koordinacija;
- žmogus neprisimena, kaip griuvo;
- griuvimą galėjo sukelti sąmonės netekimas.
Net jei rimtos traumos nėra, apie pasikartojančius griuvimus arba suprastėjusią pusiausvyrą verta pasakyti gydytojui. Tai nėra neišvengiama senėjimo dalis: įvertinus vaistus, regėjimą, raumenų jėgą ir namų aplinką, daugelio griuvimų galima išvengti.
Parengta pagal cdc.gov
