Sekite 15min Google
„Mayo Clinic“ specialistai primena, kad gerybinė prostatos hiperplazija, trumpinama GPH, nėra vėžys, tačiau padidėjusi prostata gali spausti šlaplę ir dėl to sukelti nemalonių šlapinimosi problemų.
Su amžiumi prostata gali didėti
Gerybinė prostatos hiperplazija – tai nevėžinis prostatos padidėjimas.
Prostata yra liauka, esanti po šlapimo pūsle ir supanti dalį šlaplės. Jai didėjant, šlaplė gali būti vis labiau spaudžiama, todėl šlapimui tampa sunkiau pasišalinti.
Būklė daugiausia siejama su natūraliais hormonų pokyčiais, vykstančiais vyrui senstant. Tam įtakos gali turėti testosterono, dihidrotestosterono ir estrogenų bei androgenų pusiausvyros pokyčiai.
Itin dažna vyresniame amžiuje
GPH dažnėja su amžiumi.
„Mayo Clinic“ nurodo, kad ji nustatoma maždaug ketvirtadaliui 40–49 metų vyrų, o tarp 70–79 metų vyrų – jau apie 80 proc.
Didesnė rizika siejama su vyresniu nei 50 metų amžiumi, šeimine istorija, nutukimu, diabetu ir metaboliniu sindromu.
Tačiau ne kiekvienam padidėjusi prostata sukelia vienodai ryškius simptomus.
Vienas dažniausių signalų – kėlimasis naktį
GPH simptomai gali būti labai įvairūs – nuo vos pastebimų iki stipriai trikdančių kasdienį gyvenimą.
Dažniausi jų:
-
sunkiau pradėti šlapintis;
-
silpna šlapimo srovė;
-
šlapinantis tenka stangintis;
-
lieka pojūtis, kad šlapimo pūslė neištuštėjo iki galo;
-
dažnai norisi šlapintis;
-
tenka keltis į tualetą naktį;
-
noras šlapintis atsiranda staiga ir jį sunku atidėti.
Būtent dažnas naktinis šlapinimasis neretai tampa vienu pirmųjų ženklų, dėl kurių vyras nusprendžia kreiptis į gydytoją.
Kaip nustatoma priežastis?
Vien simptomų nepakanka tiksliai diagnozei.
Gydytojas gali įvertinti simptomų stiprumą, atlikti fizinę apžiūrą, įskaitant prostatos apčiuopą per tiesiąją žarną, skirti šlapimo tyrimą.
Taip pat gali būti matuojama, kiek šlapimo lieka pūslėje po pasišlapinimo, arba atliekama šlapimo pūslės echoskopija.
Kai kuriais atvejais gali būti atliekamas ir PSA – prostatos specifinio antigeno – tyrimas.
Svarbu žinoti, kad PSA nėra GPH diagnozės testas. Jis gali būti naudojamas vertinant prostatos vėžio riziką ar sprendžiant, ar reikia tolesnių tyrimų.
Ne visada iškart prireikia operacijos
Daugeliui vyrų GPH simptomus pavyksta kontroliuoti ilgą laiką.
Jei simptomai lengvi, gydytojas gali rekomenduoti pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių.
Pavyzdžiui, vakare gerti mažiau skysčių, mažinti kofeino ir alkoholio vartojimą.
Taip pat galima išbandyti vadinamąjį dvigubą šlapinimąsi – pasišlapinus trumpai palaukti ir tada pabandyti dar kartą. Tai gali padėti geriau ištuštinti šlapimo pūslę.
Tačiau jei simptomai stipresni, gali būti skiriami vaistai, kurie padeda palengvinti šlapinimąsi arba lėtina prostatos augimą.
Esant sunkiems simptomams ar komplikacijoms gali būti svarstomas ir chirurginis gydymas.
Ar galima išvengti?
Visiškai apsisaugoti nuo prostatos padidėjimo neįmanoma, nes didelė jo dalis susijusi su natūraliais organizmo senėjimo procesais.
Vis dėlto kai kuriuos rizikos veiksnius galima koreguoti.
Fizinis aktyvumas, normalaus kūno svorio palaikymas, kraujospūdžio kontrolė ir tinkamai kontroliuojamas diabetas gali padėti sumažinti varginančių simptomų riziką.
Svarbiausia – nenumoti ranka į pakitusius šlapinimosi įpročius ir nenurašyti jų vien amžiui.
Gerybinė prostatos hiperplazija nėra prostatos vėžys ir pati savaime jo rizikos nedidina, tačiau abi būklės gali pasitaikyti tuo pačiu metu. Todėl atsiradus naujiems ar stiprėjantiems simptomams verta pasitarti su gydytoju.
