„Bėrimo elementas yra pūkšlė. Kas tai yra? Tai yra odos paraudimas ir centre esantis patinimas. Kitaip tariant, oda ne tik paraudusi, tai ne tik dėmelės, bet matyti ir paburkimas. Jei mes brauksime per odą, ji nebus tokia lygi, jausime kažkokį iškilimą. Gal šiek tiek primena uodo įgėlimą, tik jis ne visda toks apvalus.
Jis gali būti labai įvairaus dydžio, ir smulkus, ir stambus. Svarbiausias galbūt dilgelinės bėrimo bruožas, kad jis labai kintantis. Laikui bėgant jis kinta, niekada nelieka toje pačioje vietoje ilgiau nei 24 val. Žmogus gali būti išbertas savaitėmis, metais, bet tas bėrimas kiekvieną dieną atrodys kitaip. Toje vietoje, kur vakar buvo pūkšlė, šiandien jos jau gali nebūti“, – apie dilgelinės simptomus kalbėjo doc. dr. Anželika Chomičienė.
Toje vietoje, kur vakar buvo pūkšlė, šiandien jos jau gali nebūti
Gydytoja pabrėžė, kad neretai, esant dilgelinei, matyti ir gleivinių tinimai – lūpų, vokų: „Jei tokius tinimus stebime, tikrai galime būti užtikrintu, kad tai bus dilgelinė kartu su angiodema.“
Medikė atvirauja, kad savo pacientams, klausiantiems, kaip gi pastebėti kintantį bėrimą, pataria štai ką: „Bėrimą galime apibrėžti su rašikliu ar markeriu, o kitą dieną, prabėgus parai, pasižiūrėti, ar jis liko toje pačioje vietoje.“ A. Chomičienė tikino, kad jei bėrimas išnyko ir atsirado kitoje vietoje, pakeitė formą, galima įtarti dilgelinę.
Piežasčių daug
Gydytoja aiškina, kad priežasčių, sukeliančių dilgelinę tikrai ne viena. „Ir nors dilgelinę gydo alergologai, tos priežastys ne visada alerginės. Alergija gali būti priežastis, bet ji retesnė nei kitos dilgelinės priežastys. Kalbant apie jas svarbu būtų išskirti, kad dilgelinė būna ūminė ir lėtinė.
Gydytoja įvardijo ir labai svarbų dilgelinės bėrimų bruožą – jis beveik visada niežti, o kiek rečiau pacientai apibūdina ir deginimo jausmą. O jei pasirodo angiodema – tinsta lūpos, vokai, skruostai, paprastai pacientai skundžiasi tempimo jausmu.
Ūminės dilgelinės priežastis gali būti alergija maistui ar vaistams, ypač vaistams nuo skausmo ar antibiotikams. Jeigu priežastis yra alerginė, pats pacientas ją gali įtarti. Dilgelinė ar angiodema atsiranda maždaug po valandos, pavartojus alergeną. Tai labai susiję. Dažniausiai pacientas pats jaučia, kas yra dilgelinės priežastis“, – komentavo gydytoja.
Jeigu pacientas sako, kad nieko naujo neįvyko – alergenų nevalgė, vaistų nevartojo, pasak medikės, galime įtarti, jog dilgelinė yra ne alerginės kilmės. „Jei tai yra ūminė dilgelinė, trunkanti iki šešių savaičių, nes per tiek laiko paprastai praeina, tai priežastis gali būti – virusinė infekcija. Neretai žmonės, sakykime, prieš kelias savaites būna jautę vienokius ar kitokius negalavimus – šaltkrėtis, neaukšta temperatūra, gerklės skausmas. Taigi įvairūs virusai gali būti kalti dėl ūminės dilgelinės atsiradimo“, – tikino A. Chomičienė.
Kalbant apie lėtinę dilgelinę, atkreipė dėmesį gydytoja, priežastys neretai yra autoimuninės – kai pats organizmas gamina antikūnus prieš save.
Dilgelinė, anot gydytojos, bent kartą gyvenime pasitaiko nemažam skaičiui žmonių – kas ketvirtam, tačiau daugeliui pacientų liga išnyksta per šešias savaites ir į lėtinę fazę nepereina.
Kodėl ji atsiranda?
A.Chomičienė, aiškindama, kodėl apskritai žmogaus oda šitaip sureaguoja į minėtus veiksnius, pradėjo nuo to, kad kiekvieno odoje yra putliosios ląstelės: „Šios ląstelės ir yra pagrindinis žaidėjas. Kas jas gali sudirginti? Fiziniai veiksniai – šaltis, karštis, spaudimas ar infekcija arba autoantikūnai, kai kalbame apie autoimuninę dilgelinę.
Beje, prie tų putliųjų ląstelių prisikabina ir antikūnai prie alergenus. Kai putlioji ląstelė yra veikiama mano minėtų veiksnių, iš jos išsiskiria aktyvios medžiagos. Viena iš tų medžiagų yra histaminas. Žmonės yra girdėję šį pavadinimą. Dauguma visų antialerginių vaistų ir antihistamininiai. Medikamentai slopina histaminą.“
Paklausta apie gydymą, medikė tikina, kad visada dilgelinės gydymas pradedamas nuo antihistamininių vaistų, net jei priežastis ne alergija, mat visame procese dalyvauja minėtas histaminas. Šis gydymo būdas padeda daugiau nei pusei pacientų. Tiems, kuriems minėtas kelias nepadeda, anot gydytojos yra kitų medikamentų arba biologinė terapija.
Gydytoja alergologė-klinikinė imunologė tikino, kad ši liga gali labai paveikti žmonių gyvenimo kokybę, sukelti ir nerimo sutrikimus, sukelti depresiją. „Žmogus nerimauja, kaip jis atrodys rytoj, ar galės eiti į susirinkimą? O kaip vestuvės ar kiti dalykai? Daug tokių žmogiškų dalykų. Bet mes bandome nuraminti žmones, kad dilgelinė vis tiek praeina. Aišku, ji gali trukti metais, bet ji vis tiek praeina. Tai liga, kuri paprastai nesitęsia visą gyvenimą, nors gali trukti ir labai ilgai“, – komentavo moteris.
