„Lauko tualetai tradiciškai priskiriami grunto taršos objektams. Aplink juos dažniausiai fiksuojamas padidėjęs nitratų ir nitritų kiekis gruntiniuose vandenyse. Šie junginiai gali kelti rimtą pavojų sveikatai, o kūdikiams apsinuodijimas nitratais gali baigtis net mirtimi“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Tuo metu aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atstovai pastebi, kad gyventojų sąmoningumas pamažu auga. Pasak jų, vasarą persikėlę į sodybas, vis daugiau žmonių vietoje tradicinių lauko tualetų renkasi biotualetų nuomą bei priežiūrą visam šiltajam sezonui.
Lauko tualetų problema Lietuvoje išlieka aktuali ir dėl griežtėjančių Europos Sąjungos reikalavimų. Europos Komisija siūlo, kad iki 2030 metų tinkamas nuotekų tvarkymas būtų užtikrintas ir gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau kaip 1 000 žmonių. Vis dėlto Lietuvai sunkiai sekasi įgyvendinti net dabar galiojančius reikalavimus didesnėms nei 2 000 gyventojų gyvenvietėms.
Pavojus, kurio nematyti
Lietuvoje vis dar nemažai žmonių naudoja šachtinių šulinių vandenį. Būtent tokie šuliniai yra ypač jautrūs taršai. NVSC atstovė atkreipia dėmesį, kad pagal reikalavimus lauko tualetas nuo šulinio turi būti įrengtas ne mažesniu kaip 15 metrų atstumu. Vis dėlto, anot specialistės, taršos rizika priklauso ir nuo grunto savybių bei gruntinių vandenų tekėjimo krypties.
„Didžiausia problema ta, kad žmonės nemato, kas vyksta po žeme. Lauko tualetų turinys ne visada kaupiamas sandariai ar reguliariai išvežamas – neretai užsipildžius duobei ji tiesiog užkasama, o tualetas perkeliamas į kitą vietą. Tokia praktika gali lemti dirvožemio ir gruntinio vandens taršą bei tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi“, – pastebi I.Taraškevičienė.
Ji primena, kad nėščiosios ir šeimos, auginančios kūdikius iki šešių mėnesių, gali nemokamai ištirti šulinių vandenį dėl nitratų ir nitritų – šiuos tyrimus finansuoja valstybė: „Esant padidėjusiam nitratų kiekiui, organizmas nebegali efektyviai aprūpinti audinių deguonimi. Dėl to vystosi vadinamasis deguonies badas, o jo pasekmės gali būti labai įvairios – nuo smegenų veiklos sutrikimų iki rimtų organų pažeidimų.“
Musės – nematomi ligų platintojai
Ekspertės teigimu, lauko tualetuose sudėtinga užtikrinti net elementarius higienos reikalavimus. Tinkamą jų priežiūrą apsunkina pati konstrukcija – dažniausiai tai būna mediniai statiniai, kurių paviršius gerokai sunkiau išvalyti ir dezinfekuoti nei įprastus namuose esančius keraminius unitazus.
„Ypač sunku tinkamai išvalyti kontaktinius paviršius, ant kurių kaupiasi įvairūs mikroorganizmai. Žmogui prisilietus prie užterštų vietų, bakterijos ir virusai gali patekti ant rankų, o vėliau – ir į organizmą“, – pabrėžia I.Taraškevičienė.
Papildomą riziką kelia ir vabzdžiai. Musės iš ekskrementų duobių vėliau nutupia ant maisto produktų, indų ar kitų paviršių ir taip gali pernešti įvairius mikroorganizmus. „Nors sunku tiksliai įvertinti, kokį kiekį bakterijų vabzdžiai perneša kiekvienu konkrečiu atveju, pati rizika yra reali. Todėl žmonėms, kurie naudojasi lauko tualetais, ypač svarbu laikytis higienos – kruopščiai plauti rankas, vaisius ir daržoves prieš vartojimą“, – sako NVSC specialistė.
Kalbėdama apie lauko tualetų keliamus pavojus, ekspertė atkreipia dėmesį ir į dar vieną dažnai pamirštamą aspektą – fizinį saugumą. Didžiausią grėsmę kelia senieji tūpiamo tipo tualetai, kuriuose nėra sėdimosios dalies.
„Pasaulyje yra buvę itin skaudžių nelaimių, kai vaikai įkrito į lauko tualetų duobes. Tokie atvejai reti, tačiau jų pasekmės gali būti katastrofiškos. Todėl vaikai prie tokių tualetų neturėtų būti paliekami be priežiūros nė minutei“, – įspėja I.Taraškevičienė.
Vis daugiau gyventojų ieško alternatyvų
Ne visose sodybose ar atokesnėse vietovėse yra galimybė įsirengti nuotekų sistemą. Dėl šios priežasties dalis gyventojų ieško alternatyvų tradiciniams lauko tualetams, o viena dažniausiai pasirenkamų – biotualetai.
Aplinkotvarkos bendrovės atstovų teigimu, didžiausias susidomėjimas biotualetų nuoma fiksuojamas šiltuoju metų laiku, kai žmonės daugiau laiko praleidžia sodybose ar sodo nameliuose, kuriuose nėra vandentiekio ir kanalizacijos.
„Dažniausiai vasarai į užmiestį persikeliantys gyventojai biotualetus nuomojasi maždaug keturiems mėnesiams – nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos. Vis dėlto nuomos laikotarpis nėra ribojamas – biotualetą galima išsinuomoti tiek vienai ar kelioms dienoms, tiek metams ar dar ilgesniam laikui“, – teigia aplinkos priežiūros verslo direktorius Rokas Romanovas.
Pasak jo, pasirinkus biotualeto nuomą, gyventojams nereikia rūpintis jo priežiūra. Paslaugos teikėjas periodiškai išsiurbia turinį, aukšto slėgio įranga išplauna tualeto vidų ir išorę, papildo specialias dezinfekavimo bei kvapiąsias priemones.
„Biotualetai sutvarkomi ne rečiau kaip kas keturias savaites. Tačiau jei sodyboje nuolat gyvena keturių–penkių asmenų šeima ir tualetu naudojamasi intensyviai, rekomenduojame jį valyti dažniau – maždaug kas dvi savaites“, – sako bendrovės atstovas.
Anot jo, viena dažniausių gyventojų klaidų – netinkamai parinkta biotualeto vieta. „Žmonės dažnai nori tualetą pastatyti kuo toliau nuo akių – už medžių, krūmų ar ūkinio pastato. Tačiau vėliau paaiškėja, kad jo negali pasiekti prižiūrintis automobilis. Kad būtų galima užtikrinti reguliarią priežiūrą, biotualetas turėtų būti pastatytas ne toliau kaip septyni metrai nuo vietos, prie kurios gali privažiuoti transportas“, – aiškina R.Romanovas.
Biotualetams nereikalingas prijungimas prie vandentiekio ar nuotekų tinklų, o atliekos tvarkomos reguliariai, todėl sumažėja grunto ir gruntinių vandenų taršos rizika. Būtent tai visuomenės sveikatos specialistai įvardija kaip vieną didžiausių tradicinių lauko tualetų problemų.
