Koks medicinos psichologų darbas?
Santaros klinikų vyresnioji medicinos psichologė dr. Marija Turlinskienė aiškino, kad medicinos psichologai yra tokie specialistai, kurie yra baigę klinikinę ar sveikatos psichologiją ir turi licenciją dirbti gydymo įstaigose.
„Pagrindinis psichologinės pagalbos tikslas ligoninėje yra padėti žmogui susidoroti su įvairiais psichologiniais ir emociniais sunkumais, susijusiais su liga, gydymu ir hospitalizacija. Psichologai konsultuoja, siekia padėti žmogui gerinti adaptaciją, padėti dorotis su sunkiais jausmais ir išgyvenimais – nerimu, baime, bejėgiškumu. Baimė gali kilti dėl medicininių procedūrų, o jei liga netikėta, žmogui būna šoko ir streso reakcijos. Taip pat psichologai dalyvauja situacijose, kai žmogui iškyla suicidinių minčių“, – dėstė medicinos psichologė.
Baimės gali kilti dėl medicininių procedūrų, o jei liga netikėta, žmogui būna šoko ir streso reakcijos.
Santaros klinikų medicinos psichologė Raminta Seniūnaitė-Ramanauskienė pridūrė, kad šie specialistai dalyvauja tada, kai prireikia pacientui padėti suvokti pasikeitusią realybę: „Aš pati dirbu neurochirurgijos centre. Šioje specifikoje mūsų darbas yra labai įdomus ir dinamiškas. Konsultuojame pacientus, kurie ruošiami operaciniam gydymui ar sveiksta po atliktų sudėtingų neurochirurginių operacijų.“
Raminta Seniūnaitė-Ramanauskienė pasakojo, kad medicinos psichologai yra daugiadisciplinės gydytojų komandos dalis, tuo metu, kai atliekamos specifinės procedūros. „Psichologai neurochirurgijoje atsirado tada, kai atsirado poreikis operuoti su budinimu. Kai navikas yra galvos smegenų centruose, kalbiniuose centruose ir norima jį pašalint, nepakenkiant kalbai, žmogų reikia žadinti. Tiek tiriant prieš tokias procedūras, tiek pačios operacijos metu dalyvauja psichologai“, – apie vieną iš darbo sričių pasakojo medicinos psichologė.
Ištyrimo, anot specialistės, reikia ir tuomet, kai žmogui implantuojami elektrodai, siekiant gerinti jo gyvenimo kokybę.
Vyresnioji medicinos psichologė dr. Marija Turlinskienė taip pat pasakojo, kad tam tikrais atvejai ligoninėje medicinos psichologai konsultuoja ir pacientų artimuosius, jei diagnozuojama labai rimta liga – pavyzdžiui, onkologija: „Jeigu šeimai iškyla klausimų, kaip dabar gyventi? Kaip bendrauti su sergančiuoju? Kaip emociškai palaikyti, ką sakyti ir ko ne? Tuomet konsultuojama visa šeima ar net atskirai artimieji, jei jie sunkiai tvarkosi susiklosčiusioje situacijoje.“
Ligoninėje medicinos psichologai konsultuoja ir pacientų artimuosius.
Pasak medicinos psichologės, pasitaiko ir tokių atvejų, kai medicinos psichologus kviečia reanimacijos skyriai – jei paciento būklė blogėja sparčiai, artimieji patiria labai sunkias emocijas, sunkiai išgyvena, tuomet jiems reikalinga psichologo pagalba.
Kaip gauti pagalbą?
Medicinos psichologė dr. Marija Turlinskienė aiškino, kad pagalbos teikimo algoritmai yra įvairūs: „Tuose skyriuose, kur psichologai dirba multidisciplininėse komandose ir, pavyzdžiui, dalyvauja vizitacijose, jie patys mato pacientus.
Aišku, ir patys padaliniai žino, kad yra psichologai, tad gali ir gydantis gydytojas, ir slaugytoja, pastebėjusi, kad žmogui yra emociškai sunkiau, paprašyti užeiti ir pabendrauti su pacientu.“ Taip pat, pasak specialistės, kreiptis į psichologus gali ir patys pacientai, jie tą ir daro, nes pacientų sąmoningumas ir informacijos prieinamumas didėja.
Ką patiria pacientai?
Dr. Marija Turlinskienė pirmiausia pacientams patarė stebėti savo emocinę būseną: „Jeigu kankina nerimas, kyla baimės dėl išgyvenimų, bet pats žmogus sugeba tai kontroliuoti, pavyzdžiui, sugeba nukreipti mintis į kažkokias kitas veiklas, nėra apsunkęs kasdienis funkcionavimas, turi jėgų bendrauti, tuomet viskas yra gerai.
Net jei ir patiria nerimo. Bet jei išgyvenimai tampa labai intensyvūs, labai stiprūs ir trikdo kasdienį funkcionavimą, sakykime, nerimas pasireiškia net per kūno pojūčius. Atsiranda panikos priepuoliai, nemiga, žmogui sunku net atsikelti iš lovos, vyrauja mintys apie beviltiškumą, nuolat norisi verkti, norisi izoliuotis, neprablaško net bendravimas su artimaisiais, tai jau yra skambutis, kad reikia profesionalios pagalbos.“
Psichologės atkreipė dėmesį, kad pacientai turėtų save stebėti, ir jei kyla noras pasikalbėti su psichologu, nereikia laukti kritinių būklių, vertėtų informuoti personalą apie tai ir kreiptis į specialistą.
Medicinos psichologai dirba ne vienoje Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoje, Santaros klinikų vyresnioji medicinos psichologė dr. Marija Turlinskienė atkreipė dėmesį, kad tokią licenciją šiuo metu šalyje turi per 900 specialistų.
Keičiasi požiūris
Dr. Marija Turlinskienė tikino, kad Santaros klinikose dirba jau daug metų ir pastebi, kad anksčiau medicinos psichologai, norėdami suteikti pagalbą, turėdavo būti labiau proaktyvūs dėl vyravusios stigmos kreiptis į psichologus: „Sulaukdavome reakcijų – man vėžys, bet aš ne durnas.“
Per ilgą laiką žmonių požiūris į psichologinę pagalbą labai pasikeitė, tikino M.Turlinskienė: „Žmonės sąmoningesni, supranta, kad į žmogaus sveikatą reikėtų žiūrėti holistiškai. Sveikatos problemos paveikia ir emocinę žmogaus būklę.“
Raminta Seniūnaitė-Ramanauskienė taip pat pasidžiaugė, kad žmonės atviresni psichologinei pagalbai, tik atkreipė dėmesį, kad vis dar kyla klausimų – ar nebus rašoma psichiatrinė diagnozė. Taigi, medicinos psichologė pabrėžė, kad psichologai psichiatrinių diagnozių tikrai nerašo.
