Sekite 15min Google
Kaip skelbia Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto naujienų portalas „Norwegian SciTech News“, tyrėjai išanalizavo daugiau kaip 43 tūkst. žmonių duomenis, surinktus vykdant didelį Norvegijos gyventojų sveikatos tyrimą HUNT. Tyrimas paskelbtas medicinos žurnale „Neurology“.
Dirbtinio intelekto (DI) modeliui buvo pateikta apie 60 skirtingų rodiklių: dalyvių amžius, lytis, bendra sveikatos būklė, vartojami vaistai, nugaros skausmai, vidurių užkietėjimas ir kiti duomenys. Informacija apie galvos skausmus sąmoningai nebuvo įtraukta.
Nepaisant to, sistema sugebėjo gana tiksliai atskirti migrena sergančius žmones nuo jos neturinčių dalyvių.
„Migrena yra ne tik galvos skausmas. Tai sudėtingas sutrikimas, kuris, kaip matome, gali būti susijęs su visu organizmu“, – tyrimo rezultatus apibendrino viena jo autorių Linda Alstadhaug.
Migrena gali būti ne viena liga
Išsamiau išnagrinėję daugiau kaip 12 tūkst. galvos skausmus patiriančių žmonių duomenis, mokslininkai aptiko bendrą migrenai būdingą profilį ir išskyrė keturis skirtingus pacientų pogrupius.
Vieną jų sudarė vyrai, kitame dominavo žmonės, kenčiantys nuo ryškaus kaklo skausmo. Trečiajai grupei buvo būdingas išplitęs raumenų ir kaulų skausmas, taip pat nerimas bei depresijos simptomai. Ketvirtajai grupei priskirti žmonės, patiriantys klasikinę migreną su aura.
Aura – tai prieš migrenos priepuolį arba jo metu pasireiškiantys laikini neurologiniai simptomai. Žmogus gali matyti mirgėjimą, šviesos blyksnius ar zigzagus, jausti tirpimą, rečiau – sunkiau kalbėti.
Pasak tyrėjų, genetinių duomenų analizė taip pat parodė, kad išskirtos grupės nėra vien statistinis sutapimas. Tarp jų pastebėta biologinių skirtumų.
Tai leidžia kelti prielaidą, kad migrena gali būti ne viena vienodai pasireiškianti liga, o skirtingų biologinių mechanizmų nulemtų būklių spektras.
Kodėl tai svarbu gydymui?
Šiuo metu migrena daugiausia diagnozuojama pagal paciento nurodomus simptomus. Tačiau skirtingiems žmonėms ji gali pasireikšti nevienodai, o gydymas, padedantis vienam pacientui, nebūtinai bus veiksmingas kitam.
Mokslininkai viliasi, kad ateityje išsamesnis migrenos potipių išskyrimas galėtų padėti parinkti labiau individualizuotą gydymą. Pavyzdžiui, vieniems pacientams gali būti ypač svarbus kaklo ir kitų raumenų bei kaulų sistemos sutrikimų gydymas, o kitiems – neurologinių ar psichologinių simptomų kontrolė.
Vis dėlto kol kas tai nėra naujas migrenos diagnostikos testas. Tyrime naudotas dirbtinio intelekto modelis dar nebuvo išbandytas kasdienėje klinikinėje praktikoje, todėl jis negali pakeisti gydytojo konsultacijos ar įprastų diagnostikos metodų.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad rezultatus dar reikės patvirtinti atliekant papildomus tyrimus. Tačiau atradimas gali padėti geriau suprasti, kodėl migrena paveikia ne tik galvą ir kodėl jos simptomai bei gydymo rezultatai taip smarkiai skiriasi.
