„Ilgesnis rizikingo elgesio poveikis yra žalingesnis tiek sveikatai, tiek psichinei gerovei“, – sako pagrindinė tyrimo autorė, daktarė Tiia Kekäläinen, Laurea taikomųjų mokslų universiteto (Vantaa, Suomija) vyresnioji mokslo darbuotoja, rašoma „Everydayhealth“.
Pasak Kaushik Govindaraju, vidaus ligų gydytojo iš Niujorko, JAV, kuris nedalyvavo minėtame tyrime, toks nesveikas elgesys gali tapti žmogaus kasdienybės dalimi ir vėliau, kai kasdienybę dar labiau apsunkina išoriniai gyvenimo pokyčiai (šeimos planavimas, stresas ir įtampa darbe), pasireikšti sveikatos problemomis.
Žurnale „Annals of Medicine“ paskelbtame tyrime buvo nagrinėjamas bendras alkoholio vartojimo, rūkymo ir fizinio pasyvumo poveikis psichinei ir fizinei sveikatai per tris dešimtmečius. Dauguma ankstesnių tyrimų buvo atliekami žmonėms nuo vidutinio amžiaus iki senatvės. Tuo metu šiame naujame tyrime žmonės buvo stebimi nuo ankstyvosios pilnametystės.
„Mes stebėjome ilgiau nei dauguma ankstesnių tyrimų ir vertinome tiek subjektyvius išgyvenimus, tiek sveikatos rodiklius kaip rezultatus, – sako T.Kekäläinen.
Tyrimas atskleidė, kad rizikingo elgesio poveikis išryškėjo tyrimo dalyviams sulaukus 36 metų – tai reikšminga išvada, nes kitų tyrimų dalyviai dažnai pradedami stebėti tik sulaukę tokio amžiaus.
Mokslininkai vertino 27, 36, 42 ir 61 metų amžiaus žmones
Tyrime buvo naudojami Jyväskylä Longitudinal Study of Personality and Social Development (Jyväskylä išilginis asmenybės ir socialinės raidos tyrimo) duomenys. Šio tyrimo metu buvo stebimi šimtai 1959 m. Suomijoje gimusių dalyvių nuo vaikystės iki šešiasdešimties metų.
Tyrėjai rinko informaciją apie 27, 36, 42 ir 61 metų amžiaus dalyvius. Remdamiesi medicininiais įrašais, jie sudarė medžiagų apykaitos rizikos balus, pagrįstus kraujospūdžiu, liemens dydžiu, cukraus, cholesterolio ir riebalų kiekiu kraujyje. Tyrimo dalyviai taip pat reguliariai pildė apklausas apie savo gyvenimo būdą, įskaitant rizikingus ir žalingus įpročius ir tai, kaip jie jaučiasi fiziškai ir psichiškai.
Depresijos simptomai ir psichologinė savijauta buvo vertinami nuo 1 iki 4 balų, savijauta – nuo 1 iki 5 balų, o medžiagų apykaitos rizika – nuo 0 iki 5 balų.
Tyrėjai nustatė, kad rūkančių, daug geriančių (šiame tyrime apibrėžta, kad „daug“ reiškia, kai moterys per savaitę išgeria apie 10 gėrimų, vyrai – 14) ir nesportuojančių žmonių psichinė ir fizinė sveikata buvo prastesnė nei dalyvių, kurie nesirūpino tokiu elgesiu. Visų trijų ilgalaikių įpročių turėjimas buvo dar labiau susijęs su bendra prasta sveikata.
Štai keletas svarbiausių tyrimo išvadų:
- Rizikingas sveikatos elgesys buvo susiję su depresijos simptomų padidėjimu 0,38 balais, medžiagų apykaitos rizikos padidėjimu 1,49 balais, psichologinės gerovės pablogėjimu 0,14 balų ir savivertės pablogėjimu 0,45 balais.
- Vien tik gausus alkoholio vartojimas buvo susijęs su depresijos simptomų padidėjimu 0,21 balu, medžiagų apykaitos rizikos padidėjimu 1,03 balais ir psichologinės savijautos pablogėjimu 0,62 balais.
- Rūkymas buvo susijęs su depresijos simptomų padidėjimu 0,15 balų ir savivertės pablogėjimu 0,08 balais.
- Fizinio aktyvumo stoka lėmė 0,89 balais padidėjusį metabolinės rizikos rodiklį ir 0,31 balu pablogėjusią psichikos sveikatą.
„Rizikinga sveikatos elgsena buvo iš dalies susijusi su skirtingomis sąsajomis. Pvz.: rūkymas daugiausia buvo susijęs su prastesne psichine savijauta, o fizinis pasyvumas – su prastesne fizine sveikata“, – sako T.Kekäläinen ir priduria, kad gausus alkoholio vartojimas buvo susijęs tiek su psichinės, tiek ir fizinės sveikatos pablogėjimu.
Pasak tyrėjų, svarbiausia, jog pirmą kartą taip aiškiai įvardinta, jog žalingi ir rizikingi įpročiai gana anksti duoda apie save žinoti ir pasireiškia įvairiais psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimais.
