Tyrimas, kurį inicijavo vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ ir atliko drauge su ekspertais, atskleidė tokios savijautos priežastis, susijusias su mūsų įpročiais, vertybėmis ir požiūriu į sveikatą.
„Paaiškėjo, kad bendra šalies savijauta – 64,1 balo iš 100. Už šio iš trijų rodiklių išvesto skaičiaus slypi visas mūsų žmogiškas kompleksiškumas – tiek emocinė, tiek fizinė sveikata, tiek ir subjektyvus laimės pajautimas. Atlikę giluminę šių trijų kriterijų analizę, galime pasakyti ne tik tai, kad Lietuva jaučiasi vidutiniškai, bet paaiškinti – o kas gi trukdo mums jaustis geriau? Turėdami šiuos atsakymus ir reguliariai sekdami rodiklius – geriau suprasime, kaip žmones šviesti ir motyvuoti savimi rūpintis sąmoningiau“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė.
Edukacija ir prevencija žengia koja kojon
NSI surinkti duomenys rodo, kad gyventojų savijautą šiuo metu labiausiai lemia išoriniai ir vidiniai stresoriai – tai ne tik fizinė sveikata (29 proc.) ar darbinė situacija (28 proc.), bet ir psichologinė būsena (29 proc.) bei nesaugumo jausmas dėl pasaulio įvykių (29 proc.). Svarbiausias veiksnys – miego kokybė ir nuovargis (34 proc.), kurie perspėja apie vis didėjantį pervargimo mastą.
„Tai signalizuoja, kad bendra gyventojų savijauta nėra tik emocijos ar nuotaikos klausimas – ją veikia kompleksas veiksnių: per mažas poilsis, sveikatos iššūkiai, neapibrėžtumas dėl ateities ir psichologinis nuovargis. Norint stiprinti visuomenės gerovę, būtina spręsti šiuos bazinius, bet kartu kertinius geros savijautos aspektus“, – pabrėžia E. Laskauskaitė.
Jai antrina dr. V. Dirsė – pasak ilgaamžiškumo eksperto, tyrimas parodė silpnąsias mūsų savijautos puses, kurias jis pastebi ir praktikoje. Tai – edukacijos ir žinių trūkumas, iš ko kyla ir nesirūpinimas savo sveikata prevenciškai.
„Žmonės žino, kad norint ilgiau gyventi kokybiškai, reikia reguliariai sportuoti, kokybiškai miegoti ir valdyti stresą. Tačiau daugelis apie tai turi tik paviršutiniškas žinias. Vien išmiegoti 8 valandų nepakanka – reikia ir užtektinos gilaus miegos fazės. Streso lygį galima sekti su išmaniaisiais įrenginiais ir matuoti širdies ritmo kintamumą – tačiau tik 1 iš 10-ies naudojasi šiuolaikiniais prietaisas sveikatos stebėjimui. Žmonės stokoja aiškių gairių, švietimo ir tinkamų priemonių“, – sako dr. V. Dirsė.
Kenčia, o ne keičia
Tyrimas parodė, kad emocinės sveikatos indeksas siekia vos 61,5 balo iš 100, kas reiškia ribinę arba sumažėjusią gerovę. Tai įspėjimas, kad būtina rūpintis emocine gerove nelaukiant pablogėjimo.
Viena iš tokios situacijos priežasčių – žmonės nežino, kaip padėtį keisti, ir pasirenka ją tiesiog kęsti. Net pusė gyventojų patiria nerimą be aiškios priežasties, tačiau tik 38 proc. bent kartais skiria laiko atsipalaidavimui, o kas trečias išvis nenaudoja jokių atsipalaidavimo praktikų.
Dažniausios streso priežastys – darbo ar mokymosi keliama įtampa (48 proc.), finansiniai rūpesčiai (36 proc.) ir sveikatos problemos (35 proc.). Taip pat dažnai nurodomi santykiai artimoje aplinkoje (33 proc.) ir bendras visuomeninis bei geopolitinis kontekstas (27 proc.).
„Tenka pripažinti, kad dar visuomenėje turime didelių emocinio raštingumo spragų. Ypač išsiskiria vyrų grupė – jie dažniau nei kiti nurodo, kad streso nevaldo visai. Tai signalas, jog daliai visuomenės trūksta žinių ar įgūdžių, kaip pasirūpinti emocine savijauta, o emocinės sveikatos prevencija tebėra ne visiems prieinamas ar priimtinas įrankis“, – sako E. Laskauskaitė.
Gyvename „autopilotu“, o tada gydomės
Fizinės sveikatos indeksas Lietuvoje siekia 64,2 iš 100 – tai reiškia, kad bendra šalies gyventojų fizinė sveikata yra vidutinė. Iš tyrimo duomenų aiškiai matyti, kad čia stinga tikslingo rūpinimosi savo sveikata ir prevencijos – net daugiau nei trečdalis gyventojų pas gydytojus kreipiasi tik tada, kai išryškėja sveikatos problemos, o 14 proc. tai daro tik kartą per dvejus metus.
„Nemažai mūsų gyvena įjungę „autopiloto“ režimą. Gyvename skubėdami ir tikėdamiesi, kad sveikata bus gera tiesiog savaime. Bet ji, kaip ir gera emocinė savijauta, reikalauja pastangų – žinių ir mažų, bet nuoseklių žingsnių“, – akcentuoja dr. V. Dirsė.
Pavyzdžiui, sportu ar aktyvia fizine veikla reguliariai užsiima mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, tik maža dalis gyventojų (6 proc.) nuosekliai laikosi sveikos mitybos principų. Daugiau nei pusė gyventojų sako turintys įpročių, kurių norėtų atsisakyti – bet tik dalis iš tiesų imasi veiksmų.
Pabrėždamas, kaip svarbu visuomenės švietimas sveikos gyvensenos temomis, medicinos mokslų daktaras pateikia paprastą pavyzdį: „Palyginau savo mitybą, kai man buvo 7-8 metai, ir kaip maitinasi mano vaikai. Skirtumai – kaip diena ir naktis, nors juk prieinami produktai taip stipriai nepasikeitę. Naujos žinios padeda į gyvenimą žiūrėti visai kitaip ir imtis gerinti jo kokybę. Ir čia visų indėlis svarbus – dietologų, sporto trenerių, streso valdymo specialistų, gydytojų, sprendimų priėmėjų“.
Ką galime pakeisti?
Iš pirmo žvilgsnio paradoksalu, bet tyrimas atskleidė ir viltį teikiančius duomenis: net 84 proc. gyventojų rodo susidomėjimą gilesniu savo sveikatos pažinimu. Tiesa, tik penktadalis gyventojų rūpinimąsi savimi sieja su sveikata.
„Rūpinimasis savimi – tai ne SPA kartą per mėnesį, o kasdieniai pasirinkimai: miegas, poilsis, streso valdymas, profilaktiniai patikrinimai, gilesnė analizė, kokių maisto papildų iš tiesų reikia tavo organizmui. Matau, kad dar tik formuojasi toks supratimas, nors judame teigiama linkme – sporto salės pilnos jaunimo, stebiu vis daugiau vos į trečią dešimtį įkopusių žmonių, kurie ateina išsamiai išsitirti sveikatos, nors dar neturi jokių problemų. Bus labai įdomu palyginti situaciją, kai tyrimas bus pakartotas – ypač, jei jau bus imtasi veiksmų“, – akcentuoja V. Dirsė.
Tad „vidutiniška savijauta“ – stiklinė pusiau pilna ar pusiau tuščia? Pasak E. Laskauskaitės, tyrimas aiškiai parodė, kad Lietuva turi daug potencialo, o problemos ne visada slypi motyvacijos stokoje. Greičiau – edukacijos, informacijos ir prieinamų sprendimų trūkume. Gyventojai nori giliau suprasti savo sveikatą – ir Lietuva gali žymiai geriau tuo rūpintis.
„Šis tyrimas – tik pirmas etapas. Lietuvoje gebame sekti ekonominius ir socialinius rodiklius, tačiau NSI suteikia galimybę matuoti tai, kas iš tiesų lemia mūsų gyvenimo kokybę – kaip mes jaučiamės. Jis leis Lietuvai stebėti ne tik, kiek pasiekėme, bet ir kaip iš tikrųjų gyvename. Šie duomenys jau suteikia naudingų įžvalgų sprendimams, kurie stiprintų mūsų emocinę ir fizinę sveikatą bei ilgalaikę gerovę“, – sako „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė.
