Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos tyrėjai analizavo nacionalinio vėžio registro duomenis apie 28 204 suaugusias moteris, kurioms Anglijoje 2017–2021 m. buvo diagnozuotas kiaušidžių vėžys.
Juos susiejus su hospitalizacijų duomenimis paaiškėjo, kad 11 377 moterims – kiek daugiau nei 40 proc. – liga buvo nustatyta per 28 dienas nuo skubaus paguldymo į ligoninę. Šie duomenys paskelbti žurnale „BMJ Oncology“.
Tyrėjų teigimu, tokiais atvejais liga dažniau būna pažengusi. Iš moterų, kurioms diagnozė nustatyta po skubios hospitalizacijos ir kurių ligos stadija buvo žinoma, tik 14 proc. sirgo ankstyvos stadijos (1 arba 2) vėžiu. Tarp moterų, kurioms liga nustatyta ne skubios pagalbos keliu, ankstyvos stadijos atvejų buvo daugiau kaip 39 proc.
Tai svarbu, nes išgyvenamumas labai priklauso nuo to, kada liga aptinkama. „Cancer Research UK“ duomenimis, jei kiaušidžių vėžys nustatomas 1 stadijos, apie 95 proc. moterų išgyvena penkerius metus ar ilgiau po diagnozės. Kai liga nustatoma 4 stadijos, šis rodiklis siekia apie 15 proc.
Kodėl kiaušidžių vėžys pastebimas vėlai?
Viena priežasčių – simptomai nėra specifiniai. Pilvo pūtimas, maudžiantis pilvo ar dubens skausmas, greitas sotumo jausmas ar dažnesnis noras šlapintis gali būti siejami su daugeliu kitų, kur kas dažnesnių ir mažiau pavojingų būklių. Dėl to moterys neretai delsia kreiptis pagalbos, o ir pati diagnostika gali užtrukti.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei simptomai kartojasi dažnai – maždaug 12 ar daugiau kartų per mėnesį, nepraeina, stiprėja arba yra neįprasti konkrečiai moteriai.
Dažniausi kiaušidžių vėžio požymiai yra nuolatinis pilvo pūtimas ar padidėjęs pilvas, pilvo arba dubens skausmas, apetito stoka, greitas sotumo jausmas ir dažnesnis ar skubesnis poreikis šlapintis.
10 požymių, kurių nereikėtų ignoruoti
Kiaušidžių vėžį gali išduoti ne vienas simptomas. Dėmesį reikėtų atkreipti į šiuos požymius:
- nuolatinį pilvo pūtimą;
- padidėjusį ar patinusį pilvą;
- pilvo skausmą ar maudimą;
- dubens srities skausmą;
- apetito stoką;
- greitą sotumo jausmą net ir nedaug pavalgius;
- dažnesnį ar skubesnį norą šlapintis;
- virškinimo sutrikimus, rėmenį ar pykinimą;
- vidurių užkietėjimą arba viduriavimą;
- nepaaiškinamą nuovargį, nugaros skausmą, svorio kritimą ar neįprastą kraujavimą iš makšties.
Svarbu pabrėžti, jog šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį. Juos gali sukelti ir kitos būklės – nuo dirgliosios žarnos sindromo iki šlapimo takų infekcijų ar gerybinių kiaušidžių cistų. Tačiau jei simptomai yra nauji, dažni, nepraeina ar blogėja, jų nereikėtų nurašyti kaip „nieko rimto“.
Kam yra didesnė rizika?
Tyrimas taip pat parodė, kad po skubios hospitalizacijos kiaušidžių vėžys dažniau diagnozuojamas tam tikroms moterų grupėms. Didesnė rizika nustatyta labai silpnoms, vyresnio amžiaus moterims, taip pat 18–29 metų pacientėms ir gyvenančioms socialiai pažeidžiamesnėse vietovėse.
Tarp 3372 labai silpnų pacienčių daugiau nei du trečdaliai – 69 proc. – diagnozę išgirdo po skubaus patekimo į ligoninę. 18–29 metų moterims tokios diagnozės tikimybė buvo 36 proc. didesnė, o vyresnėms nei 80 metų – 25 proc. didesnė nei moterims šeštajame gyvenimo dešimtmetyje. Moterys iš labiausiai nepasiturinčių rajonų taip pat dažniau sulaukė diagnozės būtent po skubios hospitalizacijos.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai buvo stebimasis tyrimas, todėl jis negali įrodyti tiesioginio priežastinio ryšio. Vis dėlto rezultatai rodo, kad problema neapsiriboja viena šalimi.
Tyrėjų teigimu, kiaušidžių vėžio nustatymas po skubaus patekimo į ligoninę aktualus ir kitose dideles pajamas gaunančiose šalyse – tarp jų JAV, Australijoje, Danijoje, Norvegijoje, Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje. Sistematinė apžvalga taip pat siejo tokią diagnostikos eigą su pažengusia ligos stadija, mažesnėmis gydymo apimtimis ir prastesniais išgyvenamumo rodikliais.
Svarbu, kad moterys nelauktų, kol simptomai taps nepakeliami, o sveikatos sistema galėtų greičiau ištirti net ir nespecifinius nusiskundimus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pilvo pūtimas, skausmas, sotumo jausmas, šlapinimosi pokyčiai ar kiti neįprasti simptomai kartojasi, nepraeina ar stiprėja, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba ginekologą. Tai nereiškia, kad įtariamas vėžys, tačiau ankstyvas ištyrimas gali padėti greičiau rasti tikrąją negalavimų priežastį.
Parengta pagal „The Sun“, nhs.uk
