Sekite 15min Google
Tyrimas paskelbtas mokslo žurnale „Nature Health“. Mokslininkai išanalizavo Jungtinėse Valstijose sukauptus 5,1 mln. šeimų, auginančių po du vaikus, sveikatos draudimo duomenis. Iš viso į tyrimą įtraukta daugiau nei 10 mln. žmonių, o jų medicininėse kortelėse ieškota sąsajų tarp gimimo eiliškumo ir 569 ligų bei sveikatos sutrikimų.
Iš 418 ligų, kurių atvejų pakako patikimai analizei, statistiškai reikšmingų sąsajų su gimimo eiliškumu nustatyta 150.
Pirmagimiams – daugiau neuropsichikos ir alerginių sutrikimų
Ryškiausi pirmagimių skirtumai buvo susiję su neurologinės raidos ir psichikos sveikatos sutrikimais. Jiems dažniau nei antriesiems vaikams buvo diagnozuojamas autizmas, dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas, tikas ir Tourette’o sindromas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, nerimas, valgymo sutrikimai bei depresija.
Didžiausias skirtumas nustatytas vertinant kitus arba nepatikslintus įvairiapusius raidos sutrikimus. Antrojo vaiko galimybė turėti tokią diagnozę buvo maždaug 43 proc. mažesnė nei pirmagimio. Autizmo diagnozės galimybė antriesiems vaikams buvo apie 26 proc., o tiko ir Tourette’o sindromo – maždaug 31 proc. mažesnė.
Tačiau šie skaičiai nereiškia, kad gimimas pirmuoju vaiku sukelia neurologinės raidos sutrikimą. Tyrimas parodė statistines sąsajas, bet ne jų priežastis. Be to, autoriai skaičiavo diagnozės galimybių santykį, o ne tiesioginę tikimybę konkrečiam vaikui susirgti.
Pirmagimiams taip pat dažniau diagnozuotos maisto alergijos, alerginis rinitas, astma ir kai kurios odos būklės, tarp jų aknė bei atopinis dermatitas. Maisto alergijos diagnozės galimybė antriesiems vaikams buvo maždaug penktadaliu mažesnė.
Jaunesnius vaikus gali apsaugoti mikrobai
Vienas galimų alerginių ligų skirtumo paaiškinimų – skirtinga vaikų mikrobinė aplinka. Pirmasis vaikas ankstyvoje vaikystėje paprastai susiduria su mažesne mikroorganizmų įvairove. Tuo metu jaunesnis vaikas auga šalia vyresnio brolio ar sesers, kurie iš darželio, mokyklos ir kitų aplinkų į namus parneša daugiau įvairių mikrobų.
Manoma, kad ankstyvas kontaktas su nekenksmingais aplinkos mikroorganizmais gali padėti imuninei sistemai išmokti tinkamai reaguoti ir sumažinti polinkį į alergiją. Tyrime ši prielaida sustiprėjo įvertinus vaikų amžiaus skirtumą: kuo jis buvo mažesnis, tuo ryškesnis buvo jaunesnio vaiko pranašumas vertinant alerginio rinito ir maisto alergijos diagnozes.
Vis dėlto kalbama ne apie specialų vaikų „grūdinimą“ ligų sukėlėjais. Svarbi gali būti natūrali aplinkos mikroorganizmų įvairovė, o ne dažnesnės pavojingos infekcijos.
Jaunėliam – dažnesnė migrena ir virškinimo ligos
Ne visi nustatyti skirtumai buvo palankūs jaunesniems vaikams. Jiems dažniau diagnozuota migrena, juostinė pūslelinė, gastritas ir dvylikapirštės žarnos uždegimas, tulžies takų, inkstų bei kai kurios sąnarių ir jungiamojo audinio ligos.
Ryškiausias skirtumas nustatytas vertinant juostinę pūslelinę – antrojo vaiko galimybė sulaukti šios diagnozės buvo apie 35 proc. didesnė. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų diagnozės galimybė antriesiems vaikams buvo apie 19 proc., tulžies takų ligų – 18 proc., gastrito ir dvylikapirštės žarnos uždegimo – 14 proc., migrenos – 13 proc. didesnė.
Mokslininkų teigimu, dažnesnis probleminis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tarp jaunesnių vaikų gali būti susijęs su socialiniais veiksniais. Vyresnis brolis ar sesuo gali anksčiau supažindinti su vyresnių paauglių draugų ratu ir rizikingesniu elgesiu. Ši sąsaja silpnėjo didėjant vaikų amžiaus skirtumui – tai iš dalies sustiprina galimos vyresnio brolio ar sesers įtakos versiją.
Kitų ligų, pavyzdžiui, migrenos ar virškinimo sutrikimų, skirtumų priežastys kol kas nėra aiškios.
Pirmagimio sveikata stebima atidžiau?
Tyrėjai įvertino ir galimybę, kad pirmojo vaiko sveikatą tėvai stebi atidžiau, todėl dažniau kreipiasi į gydytojus ir anksčiau pastebi įvairius sutrikimus. Pirmagimiai iš tiesų turėjo maždaug 4,5 proc. daugiau registruotų apsilankymų gydymo įstaigose nei antrieji vaikai.
Vis dėlto papildomai įvertinus apsilankymų dažnį bendras nustatytų sąsajų vaizdas beveik nepasikeitė. Be to, iš 150 statistiškai reikšmingų sąsajų 79 ligos dažniau diagnozuotos pirmagimiams, o 71 – jaunesniems vaikams. Jeigu viską būtų lėmęs vien didesnis dėmesys pirmagimiui, tikėtina, kad beveik visų ligų diagnozių būtų buvę daugiau būtent šioje grupėje.
Kita galima priežastis – tėvų sprendimas nebesusilaukti daugiau vaikų, kai pirmagimiui nustatomas sunkus sutrikimas. Tyrimas parodė, kad šeimos, kurių pirmam vaikui diagnozuotas autizmas, antro vaiko susilaukdavo kiek rečiau. Tačiau šis veiksnys paaiškino tik dalį nustatyto skirtumo ir netiko daugeliui kitų neurologinės raidos sutrikimų.
Vieno paaiškinimo nėra
Tyrimo autoriai išskiria kelis galimus mechanizmus. Nėštumas pirmą kartą ir vėlesni nėštumai biologiškai nėra visiškai vienodi. Skirtis gali motinos imuninės sistemos veikla, hormoninė aplinka ir kiti dar iki gimimo vaiką veikiantys procesai.
Reikšmės gali turėti ir tėvų amžius. Antrojo vaiko gimimo metu tėvai natūraliai būna vyresni, o jų amžius siejamas su kai kurių sutrikimų tikimybe. Tyrėjai stengėsi šį veiksnį įvertinti, tačiau pripažįsta, kad visiškai atskirti tėvų amžiaus ir vaiko gimimo eiliškumo poveikio neįmanoma.
Prisidėti gali ir skirtingas tėvų elgesys: kiek dėmesio skiriama kiekvienam vaikui, kada pastebimi jo sunkumai, kaip greitai kreipiamasi pagalbos, kokius socialinius ryšius vaikas užmezga ir kokią įtaką jam daro vyresnis brolis ar sesuo.
Todėl atsargiausia išvada būtų tokia: nustatytus skirtumus greičiausiai lemia ne viena priežastis, o biologinių, imuninių, socialinių ir diagnostinių veiksnių visuma.