Vaistinių tinklo „Camelia“ pranešime žiniasklaidai vaistininkė Asta Krušnienė sako, kad renkantis skausmo malšinimo būdą svarbu atsižvelgti į skausmo kilmę, jo vietą, lydinčius simptomus ir žmogaus sveikatos būklę.
„Renkantis skausmą malšinančią priemonę svarbu pasakyti vaistininkui, jei žmogus serga skrandžio, inkstų, kepenų ar širdies ligomis, turi astmą ar kraujo krešėjimo sutrikimų. Atskirai reikėtų paminėti nėštumą ar žindymą. Taip pat svarbu informuoti apie kitus vartojamus vaistus, nes kai kurios veikliosios medžiagos gali tarpusavyje sąveikauti arba didinti nepageidaujamų reakcijų riziką. Todėl priemonė, kuri anksčiau tiko, pasikeitus sveikatos būklei ar gydymui, gali būti nebe pats tinkamiausias pasirinkimas“, – sako vaistininkė.
Tinkamas skausmo malšinimas priklauso nuo jo pobūdžio
Paracetamolis ir ibuprofenas yra dažnos nereceptiniuose vaistuose nuo skausmo naudojamos skausmą malšinančios veikliosios medžiagos, tačiau jos veikia skirtingai. Paracetamolis malšina lengvą ar vidutinio stiprumo skausmą ir mažina temperatūrą, tačiau neturi ryškaus priešuždegiminio poveikio. Ibuprofenas priklauso nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, todėl gali būti naudingas tuomet, kai kartu su skausmu yra uždegiminė reakcija, pavyzdžiui, patinimas ar audinių jautrumas.
„Jei žmogui skauda galvą ir nėra kitų uždegimo požymių, dažniau pasirenkamas paracetamolis. Kai skauda dantį, maudžia patemptą raumenį, skauda sąnarį ar vargina stipresnis menstruacijų skausmas, dažniau svarstomas ibuprofenas. Tačiau turint skrandžio opą, vartojant kraujo krešėjimą mažinančius vaistus ar sergant tam tikromis inkstų, širdies ar kepenų ligomis, ibuprofenas gali būti netinkamas pasirinkimas“, – aiškina vaistininkė.
A. Krušnienė sako, jog pilvo skausmui įprasti analgetikai ne visada yra tinkamiausias pasirinkimas. Spazminiam pilvo skausmui, pavyzdžiui, susijusiam su dirgliosios žarnos sindromu ar menstruacijomis, gali būti vartojami preparatai su lygiuosius raumenis atpalaiduojančiomis veikliosiomis medžiagomis, tokiomis kaip drotaverino hidrochloridas.
„Svarbu įvertinti ir patį skausmą. Pavyzdžiui, po nedidelio sumušimo ar patempimo nebūtinai reikia iš karto rinktis geriamąjį vaistą. Jei skauda raumenį ar sąnarį, galima svarstyti vietinio poveikio gelį su nesteroidine priešuždegimine veikliąja medžiaga, pavyzdžiui, ibuprofenu ar diklofenaku. Jeigu skausmas atsirado po nesunkios traumos, pirmomis valandomis gali padėti fizinio krūvio sumažinimas, pažeistos vietos apsauga ir trumpas šaldymas“, – įvardija vaistininkė.
Dažniausia klaida – vartoti kelis preparatus nepatikrinus jų sudėties
Vaistų pakuotės gali skirtis, tačiau jų sudėtyje gali būti ta pati veiklioji medžiaga. Tai ypač aktualu sergant peršalimu, kai kartu vartojamas atskiras preparatas nuo galvos ar raumenų skausmo ir kombinuotas vaistas nuo peršalimo simptomų. Abiejuose gali būti paracetamolio, todėl bendras jo kiekis susideda.
„Paprasta taisyklė – prieš išgeriant antrą vaistą pirmiausia pažiūrėti ne jo pavadinimą, o skiltį „veiklioji medžiaga“. Jei keliuose preparatuose yra paracetamolio, visas jo kiekis per parą sumuojamas. Suaugusiam žmogui įprastai nereikėtų viršyti 4 g paracetamolio per 24 valandas, tačiau sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis rekomenduojama riba gali būti gerokai mažesnė – dažnai apie 2 g per parą. Mažesnės dozės gali reikėti ir reguliariai vartojant alkoholį, esant nepakankamai mitybai ar mažam kūno svoriui, todėl tokiais atvejais dozę geriausia aptarti su gydytoju ar vaistininku“, – sako vaistininkė A. Krušnienė.
Lygiai taip pat nereikėtų savo nuožiūra derinti kelių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Pavyzdžiui, ibuprofeno vartojimas kartu su kitu tos pačios grupės preparatu gali didinti skrandžio gleivinės pažeidimo, kraujavimo ir kitų nepageidaujamų reakcijų riziką. Didesnė dozė taip pat nebūtinai suteiks proporcingai stipresnį skausmo malšinimą, todėl šios grupės vaistus rekomenduojama vartoti mažiausia veiksminga doze ir kuo trumpesnį reikalingą laiką.
Kai skausmas kartojasi, vien stipresnio vaisto ieškoti nereikėtų
Jei skausmas nuolat kartojasi, keičiasi jo pobūdis arba įprasta priemonė nebeveikia, svarbu ne vien keisti vieną analgetiką kitu. Deginantis, dilgčiojantis, tarsi elektros impulsas plintantis skausmas, kurį lydi tirpimas ar pakitęs jautrumas, gali būti neuropatinės kilmės. Tokiam skausmui įprasti nereceptiniai analgetikai dažnai nėra pakankamai veiksmingi, o gydytojas gali skirti receptinių kitų grupių veikliųjų medžiagų turinčių vaistų, pavyzdžiui, amitriptilino, duloksetino, gabapentino ar pregabalino.
„Jei preparatas nuo skausmo vartojamas kelias dienas iš eilės, skausmas vis atsinaujina arba vaistų prireikia vis dažniau, jau verta kreiptis į gydytoją ir ieškoti priežasties. Tas pats galioja galvos skausmui, kuris ima kartotis kelis kartus per savaitę, danties skausmui, kuris numalšinus grįžta, ar nugaros skausmui, kuris pradeda plisti į koją, kartu atsiranda tirpimas ar silpnumas“, – pabrėžia A. Krušnienė.
Anot vaistininkės, skubiai medicinos pagalbai priežastis gali būti staiga prasidėjęs ypač stiprus galvos skausmas, skausmas kartu su sąmonės sutrikimu, kalbos ar regėjimo pokyčiais, vienos kūno pusės silpnumu, stiprus krūtinės skausmas su dusuliu, taip pat ryški galūnės deformacija po traumos. Tokiais atvejais analgetikas neturėtų tapti būdu atidėti medicininį įvertinimą.
