Kas yra BRAF mutacija
Pasak onkologo chemoterapeuto doc. dr. Vinco Urbono, melanomos prognozė priklauso nuo kelių svarbių veiksnių. Vienas pagrindinių – melanomos gylis, vadinamasis Breslow storis. Kuo navikas gilesnis, tuo didesnė tikimybė, kad piktybinės ląstelės jau yra išplitusios už pirminio židinio ribų, todėl didėja ligos atsinaujinimo rizika. Ne mažiau svarbus veiksnys yra metastazės limfmazgiuose – jų buvimas rodo, kad liga jau pradėjo plisti, o tai reikšmingai blogina prognozę ir didina atkryčio tikimybę.
Be šių veiksnių, svarbų vaidmenį turi ir kiti aspektai: naviko išopėjimas, kuris siejamas su agresyvesne ligos eiga, taip pat mitozinis aktyvumas – kuo intensyviau dalijasi naviko ląstelės, tuo greičiau liga gali progresuoti. Didelę reikšmę turi ir ligos stadija diagnozės metu – anksti nustačius melanomą, gydymo rezultatai yra gerokai geresni.
Svarbu pabrėžti, kad ankstyva diagnostika išlieka pagrindinis veiksnys, lemiantis gerą prognozę – laiku pastebėta ir pašalinta melanoma dažniausiai yra visiškai išgydoma.
Išoperavus ankstyvų stadijų melanoma, paprastai taikoma tik aktyvi stebėsena – papildomas gydymas neskiriamas. Tačiau ligai progresuojant ar atsinaujinus, svarbus tampa BRAF geno mutacijos tyrimas.
„Galime pasidžiaugti, kad nuo praėjusių metų šis tyrimas yra kompensuojamas valstybės. Jį būtina atlikti esant III ir IV stadijos melanomai“, – teigia pašnekovas.
BRAF tyrimui reikalingas naviko audinys. Mėginys paimamas biopsijos metu arba naudojamas pirminio išoperuotos melanomos audinio mėginys.
Dėl BRAF mutacijos pakinta ląstelių augimą reguliuojantis baltymas, todėl vėžinės ląstelės pradeda greičiau daugintis. Svarbu pabrėžti, kad ši mutacija nėra paveldima – tai genetinis pažeidimas, dažniausiai susijęs su saulės poveikiu.
Gydytojo teigimu, su šia mutacija susiję pokyčiai nustatomi maždaug pusei melanomos pacientų Europoje ir Lietuvoje. Siekiant didinti informuotumą, kasmet gegužės 26-ąją minima melanomos su BRAF mutacija žinomumo diena.
BRAF tyrimas atveria gydymo galimybes
„Nors BRAF mutaciją turinti melanoma siejama su didesne atsinaujinimo rizika, pacientams tai nėra nuosprendis – priešingai, atsiranda papildoma gydymo galimybė. Anksčiau vienintelis išplitusios melanomos gydymo būdas buvo chemoterapija, o bendras išgyvenamumas siekdavo iki metų. Šiandien, taikant šiuolaikinius gydymo metodus, tokius kaip imunoterapija bei taikinių terapija, beveik 50 proc. pacientų išgyvena 10 metų ir ilgiau“, – pasakoja pašnekovas.
Nustačius BRAF mutaciją skiriamas gydymas taikinių terapija, kuri veikia konkrečius naviko mechanizmus: blokuoja mutavusio geno gaminamo baltymo aktyvumą ir taip lėtina nekontroliuojamą vėžinių ląstelių augimą. Kitaip nei chemoterapija, gydymas veikia tik tikslines molekules, todėl yra efektyvesnis ir mažiau pažeidžia sveikas ląsteles.
„Po operacijos taikinių terapija skiriama esant III melanomos stadijai su BRAF mutacija, kai liga išplitusi į sritinius limfmazgius. Gydymas trunka vienerius metus. Metastatinės ligos atveju gydymas paprastai tęsiamas ilgą laiką – iki ligos progresavimo arba nepriimtino šalutinio poveikio. Kita vertus, aš turiu pacientų, kurie taikinių terapiją vartoja 6–8 metus ir sėkmingai gyvena – liga neprogresuoja“, – teigia V. Urbonas.
Šiuolaikinis gydymas grąžino gyvenimą
Gydytojo žodžius patvirtina jau melanoma sergančio Stanislovo Bagvilo istorija. 77 metų vyras tikina besijaučiąs kaip 50-metis ir savo kūno ištverme galintis prilygti jaunesniems.
Iki diagnozės jis nesirgo jokiomis ligomis, tačiau, kaip pats pripažįsta, turėjo vieną įprotį – labai mėgo saulę ir įdegį. Kadangi buvo šviesios odos, naudojo įdegį stiprinančius kremus, kartais lankydavosi soliariume.
„Kartą sėdint sodyboje brolis pastebėjo ant nugaros keistą apgamą, bet aš numojau ranka – niekuo jis man netrukdė. Po metų jis buvo dar labiau pakitęs – atsirado tarsi „saulutė“ aplink jį. Brolis neseniai dėl apgamo buvo palaidojęs 44 metų bičiulį, todėl paragino pasitikrinti. Visgi ir tada neskubėjau – sulaukiau rudens“, – pasakoja pašnekovas.
Biopsija patvirtino melanomą, tačiau vyras dar metus delsė kreiptis į onkologus.
„Rimčiau sureagavau tik tada, kai besiskusdamas kakle aptikau guzelį. Vėliau jų atsirado ir kitose vietose. Vienas per porą savaičių taip išdidėjo, kad pasiekė vyšnios dydį. Tyrimai parodė pažengusią melanomą su BRAF mutacija. Paskaičiau, kad su mano liga išgyvenamumas siekia tik 40 proc.“, – prisimena Stanislovas.
Tačiau po operacijos skirta taikinių terapija paneigė vyro nuogąstavimus. Guzeliai išnyko, liga suvaldyta. Apie ją primena tik tai, kad kasdien pagal griežtą grafiką reikia gerti vaistus ir kartą per mėnesį apsilankyti pas gydytoją. Per 8 gydymo metus, pasak pašnekovo, neišsivystė jokių šalutinių reiškinių.
„Iš pradžių buvo sunku – reikėjo priprasti prie režimo, niekada nebuvau vartojęs vaistų. Po metų apsipratau ir grįžau į normalų gyvenimą“, – sako pašnekovas.
Liga pakeitė jo įpročius: jis atsisakė cukraus, baltų miltų, alkoholio, pradėjo aktyviai sportuoti – bėgioja, važinėja dviračiu, leidžiasi į žygius, kuriuose dažnai renkasi apie 30 km maršrutus.
„Dabar saugau ir odą – vengiu saulės, dėviu skrybėlę, drabužius ilgomis rankovėmis“, – priduria Stanislovas.
Svarbu skatinti žmonių sąmoningumą
Pasak Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovo, dermatovenerologo dr. Tado Raudonio, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 400–500 naujų melanomos atvejų, iš kurių apie pusė – ankstyvųjų stadijų. Pašnekovas pasidžiaugė, kad žmonės dažniau tikrinasi profilaktiškai, tačiau dalis jau būna patys pastebėję nerimą keliantį apgamą.
„Pirmos stadijos melanomos išgyvenamumas viršija 95 proc., dažniausiai pakanka operacijos ir stebėsenos. Tuo tarpu III ir IV stadijos atveju penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 50 proc.“, – teigia T. Raudonis.
Siekiant sumažinti išplitusios melanomos atvejų, eilę metų Lietuvoje organizuojama Euromelanomos akcija, kurios metu galima greitai pasitikrinti savo odą. Šiemet gegužės 29 d. Vilniuje akcija vyks Vingio parke.
„Per tokias akcijas patikriname apie 700–1000 žmonių, nustatome 6–10 melanomų, o 150–200 gyventojų nukreipiame konsultacijai dėl kitų darinių. Šiemet Euromelanomos kampanija orientuota į jaunąją kartą ir socialiniuose tinkluose skleidžiamą dezinformaciją apie saulės ir soliariumų naudą.
Pagrindinė mūsų žinutė – saulė yra įrodytas kancerogenas ir odos vėžį skatinantis rizikos veiksnys. Tiek intensyvus, tiek trumpas buvimas saulėje yra pavojingas, ypač žmonėms turintiems šviesią odą ir šviesius plaukus, o tai didžioji dalis lietuvių populiacijos. Kiti svarbūs rizikos veiksniai – daugiau nei 50 apgamų ant kūno ir odos vėžio atvejai šeimoje“, – pabrėžia T. Raudonis.
Gydytojas ragina kas mėnesį prieš veidrodį apžiūrėti visą kūną, įskaitant sunkiai matomas vietas, ir, pastebėjus savo spalva, dydžiu ar forma iš kitų išsiskiriantį darinį, kreiptis į dermatologą.
Kaip apsisaugoti
Pašnekovas primena, kad pavojingiausia saulėje būti nuo 11 iki 16 val., todėl tuo metu rekomenduojama vengti tiesioginių spindulių arba odą dengti drabužiais. Atviras kūno vietas būtina tepti kremu nuo saulės.
„Kremas nuo saulės turėtų tapti kasdieniu įpročiu – jis saugo ne tik nuo odos vėžio, bet ir nuo senėjimo, pigmentinių dėmių, raukšlių. Dažniausiai pakanka pasitepti ryte, nes poveikis trunka iki aštuonių valandų, tačiau aktyviai leidžiant laiką, prakaituojant ar maudantis, reikėtų pakartoti kas dvi valandas. Rekomenduojamas SPF 50, o filtro tipas nėra esminis – jų saugumas ES griežtai reglamentuojamas. Tiesiog pasirinkite sau tinkančią priemonės konsistenciją“, – teigia gydytojas.
Jis taip pat pabrėžia, kad UV poveikis kinta priklausomai nuo paros laiko ir oro sąlygų. Jį galima patikrinti orų programėlėje. Trumpas, 5–10 minučių buvimas saulėje paprastai nėra pavojingas, tačiau ilgesnis – ypač esant aukštam UV indeksui – didina nudegimų ir ilgalaikės žalos riziką, kuri kaupiasi visą gyvenimą.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su „Novartis“.
