Vaistinių tinklo „Camelia“ pranešime žiniasklaidai vaistininkė Asta Krušnienė paaiškina, kad šiltuoju metų laiku vaistinėlės turinys šiek tiek kinta, nes daugiau laiko leidžiame gamtoje, padidėja nubrozdinimų, įsipjovimų, apsinuodijimų, alerginių reakcijų rizika. Tad kuo turėtume pasirūpinti, kad jaustumės pasiruošę netikėtiems sveikatos sutrikimams?
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad namų vaistinėlėje esančių preparatų bei med. priemonių kiekis turėtų būti apskaičiuojamas pagal šeimos narių skaičių ir turimas sveikatos problemas arba didesnę jų riziką. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra senjorų, būtina atsižvelgti į jų turimas lėtines būkles kontroliuojančius vaistus, jei yra vaikų – tikėtina didesnė traumų tikimybė, todėl reikėtų būti tam pasiruošus.
„Kiekvienų namų vaistinėlė turėtų būti suskirstyta į 8 skirtingus sveikatos problemų sprendimus: skausmo malšinimą, uždegimo ir temperatūros mažinimą, smulkių sužeidimų ir lengvų traumų priežiūrą, virškinimo sutrikimų kontrolę, alergijų malšinimą, apsaugą nuo saulės, vabzdžių ir voragyvių įkandimų prevenciją ir pašalinimą bei reguliariai vartojamų vaistų atsargas“, – rekomenduoja A. Krušnienė.
Smulkūs sužeidimai ir lengvos traumos
Šiltuoju metų laiku žmonės dažniau patiria nubrozdinimus, įdrėskimus ar įpjovimus, galūnių sumušimus ar patempimus, nudegimus, pritrynimus. Vaistininkė paaiškina, kad viena svarbiausių priemonių vaistinėlėje, ypač esant atviroms žaizdoms, kada matosi kraujas ar nėra pirmojo odos sluoksnio, yra dezinfekuojantis antiseptinis tirpalas, skirtas naudoti ant odos. Pasiekiamoje vietoje visada turėtų būti bintai, sterilūs tvarsčiai, pleistrai ir dezinfekcinės servetėlės.
„Jei patyrėme lengvą sumušimą ar patempimą, praversti gali ledo maišelis ar šaldantys, uždegimą mažinantys tepalai. Vis dėlto, jei tinimas didėja, galūnę sunku judinti, susiduriame su stipriu kraujavimu, pažeistas didesnis nei delno dydžio odos plotas, susitrenkėme nugarą ar galvą, vertėtų skubiai kreiptis į greitąją medicinos pagalbą“, – vardija A. Krušnienė.
Pasiruošimas netikėtam skausmui
Su galvos, dantų, ausų, skrandžio ar pilvo, raumenų, sąnarių ar traumą patyrusios kūno dalies skausmu yra susidūręs daugelis. Dažniausiai tam naudojami paracetamolio ar ibuprofeno veikliųjų medžiagų turintys geriamieji preparatai, įprastai parenkami pagal svorį ir amžių: kūdikiams ir mažiems vaikams būna naudojamos žvakutės ar suspensijos, o suaugusiems žmonėms didesnių dozių tabletės ar kapsulės.
„Jaučiant raumenų, sąnarių skausmus ar patyrus lengvą traumą, galima naudoti ir tepalus su diklofenako ar ibuprofeno veikliosiomis medžiagomis. Padėti numalšinti skausmą gali ir tepalai su kaulažolėmis, kamparu, terpentinu ir kt. veikliosiomis medžiagomis. Tačiau jei skausmas itin stiprus, atsiranda daug mėlynių, įtariamos sunkesnės traumos, nei paprastas sumušimas, reikėtų, kad pacientą apžiūrėtų gydytojas“, – sako vaistininkė.
Kai kankina temperatūra ir peršalimo simptomai
A. Krušnienė pastebi, kad nemaža dalis pacientų nori būti pasiruošę ir netikėtai užklupusiam peršalimui ar kitoms ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, todėl namų vaistinėlės nepamiršta papildyti vaistais nuo skausmo, temperatūros ir uždegimo su paracetamolio ar ibuprofeno veikliosiomis medžiagomis. Vis dėlto, vaistininkė primena, kad temperatūrą vaistais mažinti reikėtų tik tada, kai ji pasiekia 38 laipsnius. Žemesnei temperatūrai numalšinti gali pakakti šiltų skysčių ir poilsio.
„Namų vaistinėlėje patarčiau turėti ir kombinuotų gripo bei koronaviruso testų, vienkartinių kaukių, vaistų nuo slogos, kosulį ir gerklės diskomfortą palengvinančių pastilių, sirupų ar purškalų su islandine kerpena, eukaliptu, augaliniais aliejais. Praversti gali ir karšti gėrimai, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudėtį, kad nesuvartotume per didelės vaistų nuo skausmo dozės, nei galima“, – paaiškina ji.
Virškinimo sutrikimai
Virškinimo sutrikimai gali lydėti įvairiais sezonais, tačiau vėlyvą pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį dažniau susiduriama su apsinuodijimais dėl lauke gaminamo maisto, rūgštingumo padidėjimu, tuštinimosi pokyčiais dėl pakitusios mitybos. Vaistininkė A. Krušnienė ragina vaistinėlę papildyti aktyvintosios anglies preparatais, mat pastarieji gali pagelbėti tiek jaučiant pilvo pūtimą ar dujų kaupimąsi, tiek apsinuodijus.
„Įtariant apsinuodijimą vaikams nuo 1-erių metų bei suaugusiems aktyvintosios anglies reikėtų suvartoti 1 kapsulę 10 kg kūno svorio. Jei susiduriama su pilvo pūtimu, gali pakakti kelių kapsulių keletą kartų per dieną. Virškinimo ir tuštinimosi sutrikimus gali palengvinti diosmektito bei silicio rūgšties gelio preparatai, o rėmens simptomus greitai sumažinti antacidiniai vaistai“, – vardija vaistininkė ir taip pat ragina nepamiršti, kad gausiai vemiant ar viduriuojant, verta pagalvoti apie elektrolitų balanso atstatymą.
Nuo žiedadulkių iki vabzdžių įkandimų
Šiltuoju metų laiku viena dažniausių problemų taip pat tampa įvairios sezoninės alergijos. Žydint skirtingiems augalams, žolėms ir medžiams, alergiją žiedadulkėms turintys žmonės gali susidurti su nemaloniais, peršalimą primenančiais simptomais. Kai padaugėja uodų, vapsvų, bičių, širšių ir kitų vabzdžių, jų įkandimai taip pat gali sukelti alerginių reakcijų. Persikaitinus saulėje, ypač jei nenaudojamos SPF priemonės, oda taip pat gali sualergizuoti, o kai kuriems žmonėms pasireiškia erzinančios odos reakcijos po maudymosi vandens telkiniuose.
Vaistininkė įvardija, kad tiems, kurie žino apie savo turimas alergijas, dėl antihistamininių vaistų ar epinefrino injektorių klausimų įprastai nekyla. Visgi tuos, kurie mano alergijų neturintys, A. Krušnienė įspėja – kai kurios alergijos gali atsirasti bėgant metams, tad pasiruošti tokiems atvejams gali būti naudinga. Ji taip pat priduria, kad pasireiškiant anafilaksinio šoko simptomams, kada atsiranda didelis silpnumas, sunkumas kvėpuoti, bėrimai, didelė baimė, tinimas ar kitos ūmios reakcijos, būtina nedelsiant vykti į ligoninės priėmimo skyrių arba kviesti greitąją pagalbą.
„Vaistinėlėje patarčiau turėti SPF priemones, repelentus, priešalerginius vaistus ir niežėjimą malšinančius tepalus. Kadangi Lietuva patenka į erkių platinamų ligų, tokių kaip Laimo liga ir erkinis encefalitas, zoną, net ir esant pasiskiepijus nuo pastarosios infekcijos, visada verta su savimi turėti ir pincetą ar specialų įrankį erkei ištraukti“, – sako ji.
Esamų sveikatos būklių kontrolė
A. Krušnienė perspėja, kad galvodami apie ūmias būkles, kartais pamirštame turimas lėtines ligas, todėl reikėtų pasirūpinti ir reguliariai vartojamų vaistų atsargomis bei jų paūmėjimą identifikuoti padedančiomis med. priemonėmis. Pavyzdžiui, sergant širdies ir kraujotakos sistemos ligomis, pravartu turėti kraujospūdžio matuoklį, o sergant diabetu – atsarginį gliukozės matuoklį.
„Žinoma, labai svarbu vaistus laikyti tokiose sąlygose, kokias nurodo gamintojai, vengiant drėgmės bei tiesioginės saulės šviesos. Taip pat reikėtų reguliariai patikrinti ar nieko netrūksta, galbūt kažkurio preparato galiojimo laikas artėja prie pabaigos – tokius pokyčius vėlgi reikėtų suplanuoti. Svarbiausia, išlikti atidiems ir atsakingiems“, – pabrėžia vaistininkė.
