Akušerė – žindymo konsultantė Ieva Girdvainienė sako, kad moterys dažnai per ilgai nerimauja dėl žindymo sunkumų ir pagalbos kreipiasi per vėlai.
Žindymas yra rimtas darbas
Daug moterų iki gimdymo įsivaizduoja, kad žindymas bus paprastas ir lengvas, juk tai – natūralus dalykas, tačiau susidūrus su kasdienybe tenka prisitaikyti prie visiškai naujo ritmo.
„Naujagimį pradžioje reikia maitinti ne rečiau, kaip kas 2,5–3 valandas, užtikrinant poreikį kartais tenka kūdikį žadinti, nes svarbu užtikrinti nenutrūkstamą žindymą tiek dieną, tiek naktį. Bet dažnas kontaktas gali sukelti spenelių jautrumą“, – paaiškina „Gandro lizdo“ žindymo konsultantė I. Girdvainienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad pirmomis savaitėmis daliai moterų sudėtinga rasti patogią žindymo padėtį. Po epiziotomijos, tarpvietės plyšimo ar cezario pjūvio operacijos moterims būna sunku patogiai sėdėti, todėl tenka žindyti gulint. Tokiose situacijose neretai prireikia ir artimųjų pagalbos.
Prie fizinio nuovargio prisideda ir emocinis krūvis. Daliai moterų sunkiausia būna suvokti, kad žindymas pareikalaus daug jėgų, kantrybės ir šeimos resursų.
Žindymas yra „angliakasio ar statybininko darbas“, nes tai daug jėgų reikalaujantis procesas.
„Žindymo procesas yra ilgas. Jis prasideda nuo pirmos naujagimio gyvenimo valandos ir, kaip rekomenduoja „Pasaulio sveikatos organizacija“ tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus ar pagal šeimos poreikius. Sudėtingiausias yra naujagimystės laikotarpis, t.y., pirmos 28 paros, kol šeima ir kūdikis visko mokosi“, – pabrėžia ji.
Akušerė kartais moterims juokaudama sako, jog žindymas yra „angliakasio ar statybininko darbas“, nes tai išties daug jėgų reikalaujantis procesas.
Skausmas žindant nėra normalu
Viena didžiausių problemų, kaip pastebi I. Girdvainienė, yra tai, jog moterys ilgai kenčia manydamos, kad skausmas žindant yra normalus dalykas: „Jei jums skauda žindant, tai yra blogas ženklas. Gali būti padidėjęs spenelių jautrumas, nauji pojūčiai, bet skausmas yra aiškus signalas ieškoti pagalbos“.
Ji sako pastebinti, kad pagalbos dažnai ieškoma tik tada, kai situacija tampa sunkiai pakeliama.
Dar viena dažna priežastis, dėl kurios moterys išsigąsta, – stipriai pritvinkusi krūtinė. Maždaug pirmąją savaitę po gimdymo iš priešpienio pradeda gamintis pienas, todėl krūtys gali tapti karštos, skausmingos, oda parausta.
„Moterys dažnai išsigąsta mastito – pieno liaukų uždegimo. Tačiau dažniausiai tuo metu tiesiog įvyksta laktacijos pokytis.
Tokiu atveju ji rekomenduoja ant krūties dėti šaltus sausus kompresus, dažnai žindyti kūdikį ir keisti žindymo pozicijas. Jei būklė nepraeina ilgiau nei per parą arba savijauta blogėja, reikėtų kreiptis į specialistus.
Kaip žinoti, ar kūdikiui netrūksta pieno?
Viena dažniausių mamų baimių pirmomis savaitėmis po gimdymo – kad kūdikiui nepakanka pieno. Akušerė paaiškina, kad naujagimiai natūraliai būna neramūs, nori dažno kontakto su mama, dažnai prašo krūties, todėl moterims ima atrodyti, jog mažylis nepasisotina. Tačiau dažnas žindymas nebūtinai reiškia pieno trūkumą, taip kūdikis fiziologiškai skatina ir aktyvina laktaciją, nori būti šalia mamos.
Akušerė atkreipė dėmesį, kad pirmomis savaitėmis kūdikis krūties gali prašyti ir dažniau nei kas dvi ar tris valandas, kiekvieno naujagimio poreikis juk individualus. Ar mažylis gauna pakankamai pieno, vertinama pagal jo svorio prieaugį, slapinimąsi ir tuštinimąsi. Pirmomis paromis naujagimių svoris krenta, tačiau jis neturėtų sumažėti daugiau nei 10 proc. nuo gimimo svorio.
Ji taip pat priminė, kad pirmosios naujagimio išmatos, taip vadinamas mekonijus, vėliau pasikeičia į vadinamąsias mamos pieno išmatas. Jos būna garstyčių spalvos, su baltais grūdeliais, kūdikia tuštinasi dažnai.
Pataria nepasikliauti vien draugių patirtimis
Neretai moterys patarimų ieško socialiniuose tinkluose, forumuose ar dirbtinio intelekto pokalbiuose, tačiau, anot I. Girdvainienės, tai gali dar labiau suklaidinti: „Draugių patirtys taip pat yra tik jų asmeninės patirtys. Vis tik reikėtų kreiptis į specialistus“.
Ji rekomenduoja moterims dar prieš gimdymą lankyti žindymo mokymus, o po gimdymo pirmiausia konsultuotis su akušerėmis gimdymo stacionare. Tik grįžus namo vertėtų pasidomėti, ar gimdymo namuose, kur gimdėte, veikia laktacijos konsultantų kabinetas, į kurį būtų galima kreiptis pagalbos jau sugrįžus namo.
Kai patekti sudėtinga arba tenka ilgai laukti, šeimos ieško privačių žindymo konsultančių, atvykstančių į namus. Vis dėlto akušerė pabrėžia, kad žindymo konsultantas turėtų būti ir medicinos darbuotojas: „Neužtenka tik baigti kursus ir turėti asmeninės patirties. Žindymo specialistas turi būti medikas“.
Pasak specialistės, taip pat svarbu, kad konsultacijos būtų pažymėtos moters e. sveikatoje – tai padeda užtikrinti tęstinę priežiūrą bendradarbiaujant su šeimos gydytoju.
Finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.
