2026 m. kovo 11 d. Vatikane paskelbtas dokumentas, patvirtintas popiežiaus Leono XIV, įspėja tikinčiuosius apie per didelį susitelkimą į išvaizdą. Dokumente teigiama, kad plastinė chirurgija ir kitos estetinės procedūros gali skatinti vadinamąjį „kūno kultą“ ir nerealistišką tobulo kūno siekį, rašo „The New York Post“.
Tekste pabrėžiama, kad šiandien keičiasi žmonių požiūris į kūną ir jo prasmę. Vatikano Tarptautinė teologijos komisija pažymi, jog vis dažniau kūnas vertinamas kaip tam tikra biologinė medžiaga, kurią galima tobulinti, keisti ar permodeliuoti pagal asmeninius norus. Pasak komisijos, tokia tendencija gali iškreipti žmogaus santykį su savo kūnu ir net su realybe bei kitais žmonėmis.
Nors Katalikų Bažnyčia plastinės chirurgijos tiesiogiai nedraudžia, ji pabrėžia, kad žmogaus kūnas, pagal krikščionišką mokymą, yra sukurtas pagal Dievo paveikslą, todėl jo keitimas vien dėl tuštybės nėra skatinamas. Dokumente teigiama, kad ypač Vakarų visuomenėse estetinės medicinos pažanga suteikė priemonių, kurios smarkiai pakeitė žmonių santykį su savo kūniškumu.
Bažnyčios teologai įspėja, kad tai gali sukelti vis labiau plintantį obsesinį tobulo kūno siekį – tokio, kuris visada būtų jaunas, lieknas ir nepriekaištingas. Tokios procedūros, kurios, kaip pažymima dokumente, neretai atliekamos beveik „be perstojo ir su didžiuliu užsidegimu“, gali sukurti iškreiptą santykį su savo kūnu.
Komisijos teigimu, žmogus gali pradėti jausti, kad jis nebėra savo kūnas, o tik „turi“ kūną, kurį galima koreguoti pagal madą ar momentines tendencijas. Toks požiūris gali paskatinti ieškoti tarsi „pasiskolintos“ tapatybės – išvaizdos, kuri neatspindi tikrojo žmogaus.
Dokumente taip pat pabrėžiama paradoksali situacija: visuomenė vis labiau garbina idealų kūną, tačiau tikrasis kūnas dažnai nėra mylimas, nes primena apie žmogaus ribotumą, nuovargį ir senėjimą. Kitaip tariant, žmonės trokšta tobulo kūno, bet kartu svajoja pabėgti nuo savo realaus kūno ir jo natūralių savybių.
Bažnyčia teigia, kad nuolatinis kūno keitimas nebūtinai padeda išmokti jį priimti ar mylėti. Be to, dokumente pabrėžiama ir dvasinė šio klausimo pusė. Pasak teologų, kai žmogus pradeda laikyti kūną ar gamtą tik medžiaga, kurią galima laisvai transformuoti, jis gali pamiršti kūrinijos dvasinę prasmę ir kūrėjo vaidmenį.
Vis dėlto ši pozicija sulaukė įvairių reakcijų. Socialiniuose tinkluose dalis žmonių sutiko, kad dokumentas yra svarbus priminimas apie saiką ir savęs priėmimą. Tačiau kiti pabrėžė, kad plastinės procedūros yra sudėtinga tema ir dažnai priklauso nuo konkrečių medicininių ar psichologinių aplinkybių.
Pavyzdžiui, vienas kosmetologas ir praktikuojantis katalikas komentaruose teigė, kad savo darbe stengiasi vadovautis tikėjimu ir atsakomybe, o daug specialistų šioje srityje dirba etiškai ir rūpinasi pacientų saugumu.
Kiti žmonės pabrėžė, kad kai kurios procedūros, pavyzdžiui, botokso injekcijos, gali būti naudojamos ir medicininiais tikslais – pavyzdžiui, gydant stiprų žandikaulio skausmą.
