Vis dėlto požiūris, kad savo išvaizdą reikia kažkaip specialiai paruošti karštajam metų laikui, kai kuriems užkliūva. Tarp tokių – ir psichologė Vitalija Navickė. Ji neseniai savo nuogąstavimais šia tema pasidalijo socialiniame tinkle „Instagram“.
„Užmačiau, kad (...) prasideda kampanijų „susiimti“, „detoksikuotis“, prisiversti per daug sportuoti, varyti iš karto bėgioti po bet kiek kilometrų be pasiruošimo, tinkamos avalynės, su tikimybe traumuoti savo stuburą. Užvirė kraujas, tad, tikiuosi, bent kokią atsvarą suteiksiu tam, kas laukia“, – tikina specialistė.
Pasak V.Navickės, tokios reklamos, raginančios „pasistiebti“, iš tiesų naudojasi žmonių nemeile sau ir verčia tikėti, kad griežti suvaržymai padės pasijausti geriau. Tačiau tai vargiai yra tiesa.
„Trumpalaikių rezultatų [žmonės] tikrai galimai sulauks, bet ilgalaikes žalas jau tęs gydyti medikai“, – sako psichologė.
Jūsų kūnas jau dabar vertas vasaros
Kaip pabrėžia V.Navickė, svarbu iš karto suprasti vieną esminį dalyką: tau nereikia „užsitarnauti“ vasaros.
„Tavo kūnas JAU VERTAS mėgautis vasara. Kiekviena tavo kūno ląstelė kiekvieną dieną dirba tau – nei viena proga nėra verta brėžti naujų ribų sau, siekiant įsprausti save į visuomenės (o kartais netgi savo) sukurtus standartus.
Tavo vertė nėra matuojama pagal tai, kaip atrodai su maudymosi kostiumėliu. Ji priklauso nuo tavo savijautos ir kūno bei proto harmonijos“, – tvirtina specialistė.
Anot V.Navickės, keldami sau itin aukštus reikalavimus, galime peržengti mums natūralias ribas. Versdami save eiti į ekstremalias treniruotes, rizikuojame pertempti raumenis ar dar rimčiau susitraumuoti, o neleisdami sau vartoti kokių nors maisto produktų – įgyti sveikatai nepalankių mitybos įpročių.
Galiausiai tai gali privesti ir prie perdegimo, išsekimo bei neigiamo požiūrio į savo kūną.
Vietoje spaudimo – rūpinimasis savimi
Keldami sau itin griežtus reikalavimus, pasak psichologės, mes baudžiame savo kūną. Vietoje to, reikėtų stengtis į kasdienybę sąmoningai įtraukti įpročius, kuriuos galėtume išlaikyti ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Pavyzdžiui, fizinį aktyvumą turėtume palaikyti būdais, kurie mums kelia džiaugsmą, o valgyti tokį maistą, kuris naudingas būtų tiek mūsų kūnui, tiek ir protui.
Visų svarbiausia, kalba V.Navickė, yra mokytis save priimti tokius, kokie esame: „Stenkitės savikritiką keisti į švelnumą, o negatyvias mintis – į palaikančias. Apsupkite save teigiamu požiūriu: rinkitės žmones ir turinį, kurie skatina savęs priėmimą ir kūno neutralumą“.
Kaip pabrėžia specialistė, turime nebijoti kvestionuoti grožio standartus – juk grožis yra įvairus, nebūtinai visi privalome atrodyti vienodai. Daug svarbiau yra ne mūsų išvaizda, o tai, ką kūnas gali nuveikti. Svarbu dėkoti jam, kad galime gyventi ir patirti pasaulį.
„Nežaiskime su savo sveikata, ji neverta sužalojimo tam, kad šortai gražiau atrodytų“, – užbaigia psichologė.
