Visgi vaistininkė Giedrė Stankevičienė ragina neskubėti daryti išvadų – pavienės baltos dėmelės ant nagų dažniausiai turi kur kas paprastesnį paaiškinimą. Ji atskleidžia, kodėl jos atsiranda, kada iš tikrųjų nagų pokyčiai gali įspėti apie sveikatos problemas ir kokiais atvejais ignoruoti šio pokyčio nederėtų.
Anot vaistininkės, baltos dėmelės ar taškeliai nago plokštelėje vadinami leukonichija. Viena dažniausių jų atsiradimo priežasčių – nedidelis nago augimo zonos, vadinamos matrica, pažeidimas. Jį gali sukelti fizinis nago pažeidimas, nagų kramtymas, agresyvesnis manikiūras, mechaninis odelių stumdymas ar kita nedidelė trauma, kurios žmogus gali net neprisiminti.
„Rankų nagai per mėnesį vidutiniškai paauga maždaug 3 milimetrus, o kojų – dar mažiau, todėl baltą dėmelę galime pastebėti jau praėjus kuriam laukui po pažeidimo. Jei tai vienas ar keli nedideli balti taškeliai, nagas nėra sustorėjęs, deformuotas ar kitaip pakitęs, dažniausiai pakanka stebėti – augant nagui dėmelė turėtų slinkti jo galiuko link ir galiausiai būti nukirpta, įprastai trumpinant nagus“, – ramina G.Stankevičienė.
Kalcio trūkumas – vienas gajausių mitų
Visuomenėje nagų ir plaukų pokyčiai dažniausiai siejami su kalcio, biotino ar cinko trūkumu. Anot vaistininkės, kai kurie žmonės netgi pradeda gausiai vartoti maisto papildus, nors iš tiesų net nežino ar šių mikroelementų organizmui trūksta.
„Pavienės baltos dėmelės ant nagų savaime nėra patikimas kalcio, cinko ar kito mikroelemento trūkumo požymis, todėl vien dėl jų pradėti vartoti vitaminų ir mineralų papildų nereikėtų. Visgi čia nereikėtų suklysti – nagų išvaizdai mityba ir bendra organizmo būklė tikrai turi reikšmės, tačiau dėmelės pastebėjimas ant nago nėra diagnostika“, – sako vaistininkė.
Ji paaiškina, jog net ir nustačius kalcio ar kitų medžiagų trūkumą, mitybos pokyčiai ar maisto papildai pastiprins organizmą ir padės išvengti deficito, tačiau neištaisys jau susiformavusios baltos dėmelės – pažeista nago dalis turi tiesiog nuaugti.
Ne kiekviena balta dėmė yra tokia pati
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į spalvą, bet ir į tai, kaip atrodo pats nagas. Pavieniai maži balti taškeliai dažniau siejami su ankstesniu mechaniniu pažeidimu, tačiau didesni balti plotai ant nago gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių.
„Jei baltas plotelis yra nago paviršiuje, nagas kartu tampa šiurkštus, pradeda trupėti ar storėti, reikėtų pagalvoti ir apie galimą grybelinę infekciją. Nagų grybelio atveju, dėmelių spalva gali būti ne tik balta, bet ir gelsva ar rusva, nagas gali storėti, deformuotis, trupėti ar atsiskirti nuo nago guolio“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Esant įtarimui, G.Stankevičienė ragina pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Vaistinėje galima rinktis vietinio poveikio preparatus su veikliosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, terbinafinu, amorolfinu ar ciklopiroksu, tačiau svarbu laikytis vartojimo instrukcijos ir nesitikėti labai greito rezultato. Vaistininkė priduria, kad gydant nagų grybelinę infekciją svarbu ir kasdieniai įpročiai bei tinkamų higienos taisyklių laikymasis.
Gelinis lakas tinka ne visiems
G.Stankevičienė įspėja, kad nemalonių nagų pokyčių gali atsirasti ir po manikiūro. Dažnas gelinio lako naudojimas, intensyvus nago paviršiaus dildymas, netinkamas gelio dangos nuėmimas ar odelių traumavimas gali pažeisti nago plokštelę ar jo augimo zoną.
„Jei gelinis lakas nuplėšomas mechaniškai ar nagas itin stipriai nudildomas, kartu gali būti pašalinti ir paviršiniai nago plokštelės sluoksniai. Tuomet nagas gali atrodyti balkšvas, šiurkštus, plonesnis, gali lūžinėti, atskilti, tapti jautrus temperatūros pokyčiams ar net prisilietimui. Tai jau nėra tas pats, kas nago plokštelėje susiformavęs baltas taškelis“, – paaiškina vaistininkė.
Tokiu atveju ji ragina kurį laiką atsisakyti lakavimo ir leisti nagams atsigauti. Pažeistus nagus galima stiprinti specialiais tepalais, aliejais ar lakais su vitaminais A, C, E, kreatinu, hialurono rūgštimi, siliciu, augaliniais aliejais.
Kartais nago pokyčiai gali atsirasti ir dėl organizmo reakcijos į nagų priežiūros priemones, tokias kaip pats lakas, nago nuriebalintojas, bazė ir viršutinis sluoksnis. Jei kartu parausta, niežti ar patinsta aplink nagą esanti oda, verta nustoti naudoti galimai sudirginusią priemonę ir stebėti, ar simptomai mažėja.
Kada nagų pokyčių ignoruoti nereikėtų?
Jeigu baltas taškelis pamažu juda kartu su augančiu nagu, kitų pokyčių nėra, dažniausiai specialaus gydymo nereikia. Pasikonsultuoti su gydytoju ar dermatologu reikėtų, jei balti plotai apima didelę nago dalį, pokyčių atsiranda daugelyje nagų, jie neslenka kartu su augančiu nagu arba kartu nagai storėja, trupa, deformuojasi ar atsiskiria nuo nago guolio. Dėmesio reikia ir tuomet, jei aplink nagą atsiranda skausmas, patinimas, paraudimas ar kitų uždegimo požymių“, – vardija vaistininkė.
Pasak jos, nagai iš tiesų kartais gali suteikti informacijos apie bendrą žmogaus sveikatos būklę, tačiau nereikia tuo aklai pasikliauti ir pradėti gydytis patiems – jei kyla klausimų ar abejonių, visada geriausia pasikonsultuoti su specialistais. Pavienis baltas taškelis dažniausiai reiškia gerokai mažiau, nei jam linkstama priskirti.

