Sekite 15min Google
Specialistai paaiškino, kokių rūšių pigmentinės dėmės gali atsirasti odoje, atskleidė, kaip hiperpigmentaciją atskirti nuo strazdanų, kokios priemonės tinka pigmentacijos paveiktai odai ir kada odos pakitimus derėtų parodyti gydytojui, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pigmentinės dėmės – ne tik dėl saulės
Hiperpigmentacija yra odos būklė, kai tam tikrose vietose susikaupia daugiau pigmento melanino ir atsiranda tamsesnės dėmės ar netolygus odos atspalvis. Pasak BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertės Ramunės Uosienės, melaninas yra natūrali odos apsauga nuo ultravioletinių saulės spindulių, tačiau, kai jo gamyba tam tikrose vietose suintensyvėja, oda netolygiai pasidengia pigmentinėmis dėmėmis.
„Daugelis žmonių pastebi, kad pigmentinės dėmės ypač išryškėja po vasaros. Taip nutinka todėl, kad ultravioletiniai spinduliai melanocitus, pigmentą gaminančias ląsteles, veikia tarsi ilgalaikis stimulas. Įdomu tai, kad pigmentacija ne visada matoma iš karto. Oda turi savotišką „atmintį“ – per vasarą UV spindulių sukelti pokyčiai gali tapti akivaizdūs tik po kelių savaičių ar net rudenį, kai įdegis pradeda blėsti, o tamsesnės vietos išlieka“, – sako R.Uosienė.
Vis dėlto, pasak jos, netikslu teigti, kad kiekviena pigmentinė dėmė yra tiesioginis saulės poveikio rezultatas. Saulė dažnai veikia kaip pagrindinis veiksnys, tačiau pigmentaciją gali skatinti ir nėštumas bei hormonų pokyčiai, odos uždegimai, aknės palikti pėdsakai, kai kurie vaistai, genetinis polinkis ar natūralūs senėjimo procesai.
Strazdanos ir pigmentinės dėmės
Nors strazdanos ir pigmentinės dėmės yra dažnai painiojamos, pasak R.Uosienės, skirtumas slypi ne tik išvaizdoje, bet ir atsiradimo priežastyse. Strazdanos dažniausiai yra paveldimos, jos įprastai atsiranda vaikystėje, būna smulkios, šviesiai ar šiek tiek tamsesnės rudos spalvos, išsidėsčiusios simetriškai ant nosies, skruostų, pečių ar rankų.
Vasarą, veikiant saulės spinduliams, strazdanos tampa ryškesnės, o šaltuoju metų laiku dažnai pašviesėja ar net beveik išnyksta.
„Pigmentinės dėmės dažniausiai atsiranda vėliau – suaugus, po ilgo saulės spindulių poveikio, hormoninių pokyčių, nėštumo, odos uždegimų ar tam tikrų vaistų vartojimo. Jos paprastai būna didesnės nei strazdanos, turi aiškesnes ribas, ir dažniausiai neišnyksta sumažėjus saulės poveikiui. Priešingai – laikui bėgant, jos gali dar labiau tamsėti ar didėti“, – paaiškina R.Uosienė.
Šlakai, melazma ar použdegiminė pigmentacija?
REVÙ CLINIC dermatologas Jokūbas Liutkus pastebi, kad šlakai, arba saulės sukeltos pigmentinės dėmės, dažniausiai yra plokščios, pavienės, aiškių ribų rusvos ar rudos dėmelės. Tuo tarpu melazma yra lėtinė, atsinaujinti linkusi hiperpigmentacijos liga, kuriai būdingi didesni, netaisyklingos formos rusvi odos plotai, dažnai simetriškai išsidėstę kaktoje, skruostuose, viršutinės lūpos odoje.
„Šios ligos išsivystymui svarbus genetinis polinkis, ultravioletinė spinduliuotė ir hormoniniai veiksniai – pavyzdžiui, nėštumas ar hormoninių kontraceptikų vartojimas. Liga dažnai išlieka ilgai ir yra linkusi atsinaujinti, todėl jos kontrolei reikia ilgalaikės priežiūros“, – sako J.Liutkus.
Pasak dermatologo, galima ir použdegiminė pigmentacija – odos patamsėjimas, liekantis po uždegimo, pavyzdžiui, spuogų, kitų bėrimų ar nudegimų. Esminis požymis – dėmės atsiranda būtent ten, kur prieš tai būta odos pažeidimo.
Kada reikėtų pasirodyti gydytojui?
J.Liutkus pastebi, kad dauguma pigmentacijos rūšių yra nepavojingos sveikatai, tačiau ir ikivėžiniai odos pakitimai ar net odos vėžys gali atrodyti kaip paprasta pigmentinė dėmė.
„Diagnozei nustatyti reikalinga dermatoskopija dermatologo kabinete, o kartais – net ir histologinis ištyrimas, – sako J.Liutkus. – Ypač vertėtų parodyti gydytojui naują neįprastą dėmę arba tokią, kuri didėja, keičia formą ar spalvą, tapo asimetriška, turi nelygius kraštus ar kelis atspalvius. Vadinu tai „bjauriojo ančiuko“ požymiu, kai vienas darinys skiriasi, yra kitoks nei kiti ant kūno esantys dariniai.“
Dermatologas atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu dėmę ar pigmentaciją tinkamai diagnozuoti prieš bet kokį estetinį šalinimą lazeriu ar kitomis procedūromis: „Pirmiausia turime žinoti, ką gydome, ir tik tada spręsti, kaip sumažinti pigmentaciją. Praktikoje dažnai susiduriu su atvejais, kai nediagnozuota melazma buvo gydoma agresyviomis lazerio procedūromis, po kurių pigmentacija ilgainiui dar labiau išryškėjo.“
Skirtingoms būklėms – skirtingos procedūros
Anot J.Liutkaus, vieno geriausio aparato ar vienos visoms odos dėmėms tinkamos procedūros nėra, todėl gydymas turi būti kompleksinis.
„Šlakų gydymui labiausiai tinkami pikosekundiniai lazeriai, intensyvios pulsinės šviesos procedūros, o kartais pasirenkami ir gilesni cheminiai odos šveitimai. Gydant použdegiminę hiperpigmentaciją, pirmiausia svarbu suvaldyti jos priežastį, pavyzdžiui, aknę, o melazmos gydymo pagrindas yra nuosekli apsauga nuo saulės ir medikamentinis gydymas vietiniais ar geriamais vaistais“, – sako J.Liutkus.
Gydytojas priduria, kad melazmos atveju pernelyg agresyvios lazerinės procedūros gali sukelti papildomą uždegimą ir ilgainiui pigmentaciją net sustiprinti, todėl labai svarbu apsilankyti pas dermatologą ir gydymą atlikti tik pas specialistus, kurie supranta ligos eigą bei parenka tinkamus gydymo metodus.
Kosmetika, skirta kovai su pigmentacija
Esant hiperpigmentacijai, pasak R.Uosienės, odos priežiūros ingredientus svarbu pasirinkti pagal pigmentacijos priežastį ir odos būklę, kadangi kosmetikoje naudojamos veikliosios medžiagos gali veikti skirtingai: vienos slopina melanino gamybą, kitos mažina pigmento perdavimą odos ląstelėms, skatina atsinaujinimą ar padeda sumažinti uždegimą.
„Vienas gerai žinomų ingredientų yra vitaminas C. Jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu ir gali slopinti melanino susidarymo procesus, todėl oda ilgainiui tampa skaistesnė. Niacinamidas veikia kiek kitaip – jis padeda sumažinti melanino perdavimą į odos ląsteles, todėl gali būti naudingas siekiant sumažinti pigmentacijos matomumą. Į odos priežiūrą esant pigmentinėms dėmėms verta įtraukti azelaino ir traneksamo rūgštis“, – pataria R.Uosienė.
Ekspertė mini ir retinoidus bei eksfolijuojančias rūgštis, tačiau pabrėžia, kad šios priemonės gali dirginti jautresnę odą, todėl šias veikliąsias medžiagas į odos priežiūros rutiną reikėtų įsivesti palaipsniui.
R.Uosienė priduria, kad tarp tikslingai pigmentacijai sukurtų ingredientų išsiskiria ir tiamidolis, kuris yra orientuotas į melanino gamybos procesą ir įprastai yra gerai toleruojamas.
Apsauga nuo saulės reikalinga visus metus
Pasak specialistės, pigmentaciją geriau mažinti nuosekliai, o ne intensyviai – reikėtų vengti veikliųjų medžiagų „kokteilių“, kai visos priemonės naudojamos vienu metu, taip pat nederėtų šveisti pigmentinių dėmių – tai gali dar labiau sudirginti odą. Kita svarbi taisyklė – apsaugos nuo saulės su SPF 30 ar 50 naudojimas ne tik vasarą, bet kiekvieną dieną.
„Nors rudenį saulė jau atrodo nebe tokia intensyvi, tačiau UV spinduliai odą pasiekia visais metų laikais ir gali veikti pigmentacijos procesus. Dėl šios priežasties apsauga nuo saulės neturėtų būti sezoninis įprotis – ją vertėtų naudoti kasdien“, – pataria pašnekovė.