Pasiryžusi išmėginti viską, kas įmanoma, kad būklė bent neblogėtų, ji ne tik išbandė tuomet dar tik eksperimentinį gydymo būdą, bet ir iš esmės pakeitė gyvenseną.
L.Kenny buvo 39-eri, kai 5-ąjį kartą bandydama pastoti dirbtinio apvaisinimo būdu, ji išgirdo vilkligės ir reumatoidinio artrito diagnozes. Gydytoja be užuolankų patarė pamiršti motinystę ir susitaikyti, jog gyventi liko apie penkerius metus, nes autoimuninės ligos ilgainiui negrįžtamai paveiks organizmą. Šios prognozės neišsipildė. Dabar L.Kenny pasas liudija, jog jai 61-eri, tačiau tyrimai rodo, jog jos biologinis amžius yra 21 metai. Maža to, dabar ji yra dviejų dukrų mama – vyresnioji įvaikinta, o jaunesnioji gimė natūraliai.
Gera nuotaika ir energija trykštanti brito ir taivanietės dukra L.Kenny, dabar gyvenanti Oksforde, Didžiojoje Britanijoje, pokalbio metu vis kresteli savo tamsius, vešlius plaukus. Ji juokiasi, jog žilų kol kas nematyti. Netrukus pašnekovė jau demonstruoja specialų mankštos suolelį su ertme kaklui, o tada vis dar kalbėdama lengvai atsispiria nuo žemės ir pakimba šiame suolelį žemyn galva – visas kūno svoris tenka pečiams.
Ši savo patirtimi dosniai besidalijanti ilgaamžiškumo ekspertė ir pacientų interesų atstovė netrukus viešės Vilniuje. Lapkričio 22-ąją ji dalyvaus konferencijoje „Sleep Fest“, subursiančioje ir pasaulinio garso, ir Lietuvos pranešėjus. L.Kenny ruošiantis pirmąsyk aplankyti svajonių sąraše ilgai buvusią Lietuvą, pokalbis apie jai tekusius iššūkius, nestandartinius sprendimus ir gyvenseną, kuri įgalina tapti pavydžiu daugybei žmonių visame pasaulyje.
– Prieš 20 metų jums teko išgirsti negailestingas diagnozes, kurios galėjo užkirsti kelią ne tik svajonei pastoti, bet ir visiškai palaužti. Kaip atsispyrėte nevilčiai, ko griebėtės?
– Išties, daugiau kaip prie 20 metų 5-ą kartą bandydama pastoti dirbtinio apvaisinimo būdu, jaučiausi prastai, tad man buvo skirti tyrimai, jų rezultatai buvo šokiruojantys. Išgirdau dvi rimtas diagnozes – reumatoidinio artrito ir vilkligės.
Ėmiau laikytis priešuždegiminės dietos – dalies produktų visiškai atsisakiau, visą maistą ėmiau gaminti pati.
Galima sakyti, jog mano gydytojos konstatacija, esą nėra jokio būdo ne tik išgyti, bet net suvaldyti vilkligę, mane sukrėtė, taip pat ir pozityviąja prasme. Ėmiau savęs klausti: nejau nėra jokios išeities? Juk turi būti kas nors, ko galėčiau griebtis. Nutariau bandyti viską, kas galėtų suteikti bent pagerėjimą, sulėtintų ligą, nes man buvo pasakyta, jog gyventi liko penkeri metai.
Ėmiau skaityti viską, kas buvo rašoma apie man diagnozuotas ligas, kol išsikristalizavo išvada, jog abiejų jų giluminė priežastis yra uždegiminiai procesai organizme. Taigi, iškart ėmiau laikytis priešuždegiminės dietos – dalies produktų visiškai atsisakiau, visą maistą ėmiau gaminti pati. Iki tol išties nebuvau tokia atidi sau – valgiau ir nevertingą maistą, trūko judėjimo, o streso patirdavau su kaupu.
Dabar gi stengiausi su maistu gauti kuo daugiau priešuždegiminių medžiagų – omega-3 riebiųjų rūgščių, alyvuogių aliejaus, vartojau daug ciberžolės. Taip pat atradau tuo metu gana mažai žinomą medicininį gydymą – intraveninį imunoglobuliną. Nedidelės apimties tyrimai jau buvo atliekami ir teikė daug vilčių pacientams, sergantiems vilklige ir reumatoidiniu artritu. Nors buvau atkalbinėjama, galiausiai ryžausi šiam nepigiam gydymui, kuris tarsi perkrauna imuninę sistemą.
Kai vėl pasitikrinau dėl vilkligės ir reumatoidinio artrito, rezultatai buvo neigiami. Buvau ir nepaprastai laiminga, tačiau ir sukrėsta: kodėl, išgirdusi diagnozes, nieko negirdėjau apie tai, ko galiu imtis? Būtent tada ir supratau, kad medicinos sistema nėra tobula, kad gydytojui kartais gali trūkti laiko pacientui, o gal ir žinių apie organizmo sistemų sąveikas. Taigi, mums, pacientams, būtina prisiimti atsakomybę už savo sveikatą. Nuo tada garsiai apie tai kalbėti, dalytis savo asmenine patirtimi tapo viena svarbiausių misijų.
– Ar niekada nesulaukėte kritikos, o gal ir pati dvejojote, jog dalijatės itin asmeniškomis patirtimis?
– Ne, niekada neturėjau dvejonių dėl atvirumo. Būčiau norėjusi, kad kas nors apie tai kalbėtų, kai pati susidūriau su diagnozėmis – juk žinios, padrąsinimas tiek daug reiškia. Be to, atvirumo šiek tiek varžomės prieš savo tėvus, kitus vyresnius giminaičius – aš savųjų jau neturiu. Žinoma, jaučiu, kas vieša, o kas privatu, tarkim, apie dukras nedaugžodžiauju – jos turi savo gyvenimus.
Pacientams būtina prisiimti atsakomybę už savo sveikatą.
– Jums ne tik pavyko suvaldyti dvi ligas, bet ir atsukti biologinį laikrodį atgal. Apie tai papasakosite ir Vilniuje. Vis tik atskleiskite, ko ėmėtės, kokių gyvenimo būdo principų laikotės?
– Diagnozės mane sukrėtė ir tokiu brutaliu būdu privertė atsigręžti į save, savo sveikatą. Esu įsitikinusi, kad daug kas priklauso nuo paties žmogaus – visi, kokio amžiaus bebūtume, galime keisti mąstyseną, sportuoti, palaikyti bendruomeninius ryšius, turėti ilgalaikių tikslų, sveikai ir subalansuotai maitintis. Jau porą dešimtmečių mitybai skiriu ypatingą dėmesį, kai tik galiu, visur vaikštau ar minu dviračiu – Oksforde tam puikios sąlygos. Taip pat mankštinuosi, stengiuosi save apsupti įkvepiančiais, pozityviais žmonėmis, nuolat mokausi, nebijau nerti į man naujas sritis.
– Jūs taip pat turite savo kompaniją ir, jei galima taip sakyti, esate junginio, vadinamo spermidinu, advokatė. Apie jį ilgaamžiškumo kontekste kalbama vis garsiau. Kas tai per junginys?
– Išties, spermidinas yra mano mėgstamiausias junginys. Jis išskirtinis tuo, kad yra vienintelė žinoma natūrali molekulė, slopinanti 9 iš 12 pagrindinių senėjimo priežasčių bei sužadinanti autofagiją – ląstelių atsinaujinimo ir „apsivalymo“ procesą. Spermidiną natūraliai gamina mūsų žarnyno mikrobiota ir audiniai, likusią dalį gauname su maistu.
Bet su amžiumi organizmas gamina jo mažiau, todėl didėja poreikis gauti jo su maistu. Spermidino yra visuose augaluose, tačiau daugiausia randama koncentruotuose kviečių gemaluose, taip pat ilgai fermentuotų japoniškų sojų pupelių produktuose, kaip natto ir tempeh, šitake grybuose. Vienas iš Oksforde mano vystomų projektų ir yra susijęs su šiuo esminiu, kai kalbame apie ilgaamžiškumą, junginiu.
– Labai atidžiai rūpinatės mityba, o ar nepasitaiko, jog koks nors itin naudingas produktas nėra itin patrauklus skoninėmis savybėmis? Ar darote kompromisus skoniui, jei tai naudinga?
– Idealu, kai dera ir geras skonis, ir nauda sveikatai. Iš tiesų nė nepamenu, kad ką nors būčiau valgiusi prisiversdama. Labai stengiuosi maitintis pagal sezonus – tai pasiteisina, nes tada įvairios gėrybės būna pačios naudingiausios ir skaniausios. Kalbamės jau įsibėgėjus rudeniui, o tai pat geriausias laikas valgyti grybus, moliūgus, persimonus…
Šaltasis sezonas taip pat reiškia, kad metas ruošti kuo daugiau arbatų, pavyzdžiui, rytą pradėti nuo polifenolių turtingos žaliosios. Tai taip pat ir kepinių metas, ir nors gliuteno turinčių produktų nevartoju, jei pasitaikytų begliutenė bandelė su cinamonu – o jis juk toks naudingas – neatsisakyčiau. Taigi, grįžtant prie jūsų klausimo, aš renkuosi tai, kas skanu ir suteikia naudos mano organizmui.
– Jei viena jūsų žinia galėtų pasiekti kuo daugiau žmonių, ką pasakytumėt?
– Akcentuočiau du dalykus. Pirmąjį jau minėjau – mes patys esame atsakingi už savo sveikatą, savijautą, mes galime imtis veiksmų, keisdami savo įpročius – atsisakydami mums kenkiančių ir puoselėdami mums naudingus. Dar pridurčiau, jog visiems vertėtų įsisąmoninti, kad greičiausiai visi gyvensime ilgiau, nei kartos prieš tai. Todėl turime pradėti kasdien šiek tiek investuoti į savo sveikatą, kad sulaukę 60, 70, 80 ar net 90 metų išliktume savarankiški. Kad galėtume patys savimi pasirūpinti, duoti naudos visuomenei ir likti aktyvūs.
Paradoksalu, bet daugelis žmonių apie tai nesusimąsto, nes įsivaizduoja, kad jų ateitis atrodys kaip jų senelių ar prosenelių. Tačiau taip nebus. Reikia įsivaizduoti, kad būdami 60, 70, 80 ar 90 metų galite gyventi taip, kaip gyvenote būdami 30, 40, 50 ar 60-ies. Kaip kartais sakau – šešiasdešimt yra naujasis dvidešimt. Turime iš naujo įsivaizduoti šį laikotarpį ir imtis sąmoningų veiksmų, kad investuotume į savo būsimą sveikatą.
Galimybę išgirsti garsiausius pasaulinius pranešėjus Lietuvoje suteikia renginio partneris „Samsung“, konferencijos dalyvius edukuosiantis apie miego kokybės sekimą ir to naudas.
